Akimirkos, kai iš Kenedžio kosminių skrydžių centro į Mėnulį pakils 98 metrus siekianti – galingiausia iki šiol NASA pastatyta raketa ir taip pradės misiją „Artemis I“, sulaikęs kvapą laukė visas pasaulis.
Tačiau, deja, Artemidės deivės garbei pavadintą misiją – NASA atšaukė. Mat likus vos 40-iai minučių iki paleidimo – chronometras, skaičiuojantis laiką iki misijos pradžios, sustojo.
„Artemis I“ pradžią sutrikdė degalų nuotekis. Beje, jis atsirado toje pačioje raketos vietoje, kur panašų defektą NASA komanda rado ir per pavasario bandymus. Tad operatoriams teko stabdyti degalų pumpavimą, kuris ir taip vėlavo dėl audros. Tačiau negandos tęsėsi – pradėjus vėl pilti degalus ėmė kaukti pavojaus signalai, kurie privertė degalų tiekimą nutraukti.
Bandomojoje „Artemis I“ misijoje dėl saugumo gyvi atronautai dar nedalyvaus – vietoje žmonių skris manekenai. Raketa į kosmosą paleis „Orion“ kapsulę, kuri apskries Mėnulį ir vienu metu bus už 100 kilometrų nuo paviršiaus.
Vaizdo kameros fiksuos kiekvieną akimirką per 42 dienų kelionę. Vėliau erdvėlaivis įjungs variklius, kad atitoltų 64-iais tūkstančiais kilometrų ir taps toliausiais kada nors nuo Žemės nutolusiu kosminiu aparatu. Taip NASA nori patikrinti kapsulę nuo kaitros saugantį skydą. Galiausiai „Orion“ išskleis parašiutus ir nusileis Ramiajame vandenyne netoli San Diego.
NASA planuoja, kad kitos misijos metu – „Artemis 2“ – astronautai apskries Mėnulį, tačiau nenusileis ant jo paviršiaus. O „Artemis 3“ įgula jau turėtų sugrąžinti žmones į Mėnulį, mat patys jame išsilaipins. Tiesa, tai nutiks ne anksčiau nei 2025-aisiais.
Beje, „Artemis“ misijos žada pakeisti „Apollo“ programos standartus – į Mėnulį nuskraidins moterį ir tamsiaodį. Ir tikslas misijos esą skiriasi – „Artemis“ siekia įkurti ilgalaikę bazę Mėnulyje, o vėliau skristi ir į Marsą.
Alternatyvios misijos „Artemis 1“ starto datos yra rugsėjo 2-oji arba rugsėjo 5-oji.
