Problema paaiškinama taip: esą dažnu atveju net moteriškų džinsų kišenių gylis yra perpus mažesnis nei vyrų, dėl to ten netelpa mobilūs telefonai ir kiti daiktai. O ir patys išmanieji telefonai, anot lygių galimybių sargų, moterims taip pat yra per dideli. Maža to, net standartiniai pianinai nepritaikyti moteriškoms rankoms ir jos dėl to dažniau traumuojasi plaštakas. Tokie tarnybos pareiškimai prajuokino kritikus, anot kurių, įstaiga tiesiog neturi kuo užsiimti ir biudžetinius pinigus švaisto veltui.
O apie tai, ar iš tiesų apsiperkant kyla problemų dėl nepatogiai, ar neatsižvelgiant į lytį pasiūtų rūbų ar, tarkime, drabužių kišenių, paklausėme tautiečių:
„Man pačiai, kad sukeltų daug problemų, tai neteko. Aš nešioju plačias kelnes, tai man kišenės yra didesnės.“
„Aš manau, kad pasauly tikrai yra diskriminacija moterų nuo vyrų, bet realiam pasauly nesu susidūrus.“
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė aiškina, kad kišenės – tik maža problemos dalis. Esą yra daugybė užsienyje darytų tyrimų, kurie rodo, kad daiktai dažnai kuriami remiantis vyriško kūno standartu ir taip esą diskriminuojamos moterys.
„Vyrai yra didesni, moterys paprastai smulkesnės. Jų pėdos ne tik mažesnės, bet ir siauresnės. Klubai, krūtinės apimtis, visa tai skiriasi, ir, be abejo, daiktai skirtingai yra patogūs. Su kišenėmis yra vadovaujamasi tyrimais, darytais ne Lietuvoje. Moterų kišenės yra mažiau gilios, yra mažesnės. Kas nutinka – nutinka, kad tai mažiau patogu – netelpa daiktai, piniginė, raktai, telefonas ir panašiai“, – kalba tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė.
Pašnekovė rodo knygą, kurioje yra aprašomi mokslininkų tyrimai ir apie tai, kad moterims netinka, pavyzdžiui, standartiniai pianinai. Mat klavišai yra per dideli ir dėl to moterys grodamos dažniau traumuojasi plaštakas.
„Pianistėms moterims dažniau išsivysto įvairios profesinės ligos, susijusios su sąnarių, ar kitais negalavimais, nes pianino klaviatūros yra per didelės, per plačios ir panašiai“, – sako M. Jurkutė.
Knygoje aprašyta ir aibė kitų tyrimų. Pavyzdžiui, apie tai, kad maišai su cementu naudojami statybose moterims taip pat yra per dideli.
„Jie tokie vos didesni, vos sunkesni negu moterims būtų patogu kelti, tai natūraliai tai pasidaro tokia vyriška sritis, nes moteris negali pakelti tų maišų, o iš tikrųjų tą galima būtų išspręsti juos mažesnius darant“, – tvirtina M. Jurkutė.
Toje pačioje knygoje paskelbtas ir tyrimas, kad išmanieji telefonai yra moterims kiek didoki.
„Jei jis man būtų per didelis, aš nusipirkčiau kitą, mažesnį, kuris man tinka“, – sako Seimo narė Agnė Širinskienė.
Šitaip lengvai šią problemą, sako, išspręstų parlamentarė Agnė Širinskienė. Ji sako, kad tarnyba užsiima niekais ir neegzistuojančiomis problemomis, kai šalyje apstu tikrų, sprendimų ir veiksmų reikalaujančių problemų.
„Skurdo sąlygota nelygybė auga, atotrūkis tarp soc. grupių didėja metai iš metų, bet mes negirdim iniciatyvų, kad čia kažką reikėtų keisti“, – kalba A. Širinskienė.
Užuot matuodama kišenių ilgį, tarnyba turėtų susirūpinti realiomis problemomis – sako ir rašytojas, publicistas Andrius Užkalnis. Esą drabužiai, mobilieji telefonai ir kiti dalykai – asmeninės atsakomybės ir pasirinkimo reikalas. Ypač laikais, kai parduotuvių lentynos prigrūstos pačiais įvairiausiais daiktais.
„Man atrodo, kad ir moterys, ir vyrai gali nusipirkti tai, kas jiems tinka, kas jiems reikalinga. Ir eidamas į parduotuvę žmogus prisiima atsakomybę už tai, ko jam reikia. Mes galim kalbėti apie lygybę darbo vietoje, galim kalbėti apie seksizmo nebuvimą, lygias teises samdant žmogų į darbą. Tai galbūt tai yra dar ir mūsų labai gero gyvenimo atspindys, kad mes užsiimam tokiais dalykais“, – tvirtina A. Užkalnis.
Tačiau tarnyba sako, kad šios keliamos problemos apie moterims nepritaikytus daiktus – tik didžiulio projekto „Lygiadieniai“ dalis, kurio bendras biudžetas siekia daugiau nei pusę milijono eurų. Dalis projekto apmokama iš biudžeto ir Europos Sąjungos skiriamų lėšų.
„Projektas didesnės apimties, trunka 5 metus, ir ši kampanija yra tiesiog paskutinė“, – aiškina M. Jurkutė.
„Nepaisant to, ką jie kalba, viskas susivedė, kad 5 metus už valstybės ir ES lėšas buvo tiriamos žmonių kišenės. Įvardinti po 5 metų problemos nepakanka. Tu turi jau siūlyti sprendimo būdus“, – tvirtina A. Širinskienė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė sako, kad nepritaikytų moterims daiktų problemą reikėtų spręsti darant tyrimus ir renkant duomenis lyčių aspektu. Kuriant daiktus ar darant klinikinius tyrimus, orientuotis ne vien į vyro standartą.
