Masiškai su mokyklomis atsisveikina ir pensinio amžiaus pedagogai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dalijasi niūriomis prognozėmis. Jau po poros metų gali trūkti beveik 3000 mokytojų.
Prasidėjus moksleivių atostogoms, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos koridoriuose tylu ir ramu, tačiau mokyklos direktoriui galvoje ne atostogos, o kaip iki Rugsėjo 1-osios surasti net keturis mokytojus.
Progimnazijos direktorius Rimantas Remeika sako: „Šiemet mes ieškome logopedo, socialinio pedagogo, specialaus pedagogo ir vieno mokytojo pradinių klasių. Tai, atrodo, tokia nedidelė problema, bet pedagogų, ypač gerų pedagogų, surasti Lietuvoje yra pakankamai sunku.“
Mokyklų direktoriai sako, kad Lietuvoje apskritai sunkiai rasi mokyklą, kurioje netrūktų pedagogų. Anglų kalbos mokytojo paieška vasarą užsiima ir sostinės Šventojo Kristoforo progimnazijos direktorė Jurgita Zinkienė: „Turime iš tiesų vieną kitą pretendentą, bet nėra taip gausiai kaip norėtųsi. Tai didžioji problema yra pasirinkimo galimybės trūkumas.“
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiemet birželį likusių tuščių mokytojų kėdžių šalies mokyklose net ketvirtadaliu daugiau nei pernai.
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė teigia: „Užimtumo tarnyboje šiuo metu daugiau nei 200 darbo vietų yra siūloma įvairių sričių pedagogams. Aišku, daugiausia yra mokytojams dalykininkams – lietuvių kalbos, anglų kalbos, informacinių technologijų, matematikos mokytojams ir, be jokios abejonės, poreikis ir koncentracija yra didžiuosiuose miestuose.“
Švietimo specialistai sako, kad dalis mokytojų apsisprendė išeiti, nes juos išvargino nuotolinis mokymas.
Progimnazijos direktorius Arvydas Kukanauza tvirtina: „Tas iššūkis buvo visiems. Pandemija nepastiprino emocinės ar psichologinės būsenos, nė kiek. Vieni su tuo iššūkiu susidorojo lengviau, kitiems tai buvo didžiulė problema, ypač tiems, kurie sunkiau valdo informacines technologijas.“
Yra ir kitų įsisenėjusių problemų.
Profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas teigia: „Sudėtingos darbo sąlygos, maži valandiniai įkainiai, darbo užmokestis daugeliu atvejų nesiekia vidutinio šalies darbo užmokesčio, didelės klasės. Vat kodėl trūkumas yra Vilniuje? Turbūt dirbti su perpildytomis – 30 ir daugiau vaikų – klasėmis tikrai nėra lengva. O dar kai kalbama apie nuotolinį – hibridinį mokymą, tai dar labiau atbaido mokytojus netgi likti, o ne tik kad rinktis.“
Beje, mokyklas masiškai palieka vyresnio amžiaus pedagogai.
Šiaulių mero pavaduotojas Egidijus Elijošius sako: „Kai buvo paskelbta, kad gausite šešias išmokas išeitinių tam, kad jauniems specialistams liktų darbo vietos, tai dabar tas judesys tebevyksta. Vyresnio amžiaus mokytojai stengiasi išeiti, gauti solidžias išeitines.“
Pavyzdžiui, uostamiestyje beveik kas dešimtas mokytojas – pensinio amžiaus. Didelė dalis jų jau pasinaudojo galimybe gauti kompensaciją už pusę metų ir rugsėjį prie lentos nebegrįš.
Klaipėdos Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė tvirtina: „Mes Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo mokyklose turime šiek tiek daugiau nei 1500 pedagogų, iš jų 9 proc. yra pensinio amžiaus. Tai, jeigu skaičiais, būtų 133 mokytojai. Ir nuo rudens jau planuoja nebedirbti 73 mokytojai. Tai, galima sakyti, beveik pusė priėmė sprendimą.“
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė kritiška. Sako, kad taip skatinti mokytojų išeiti iš darbo nebegalima.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako: „Patirtį turime vertinti ir turime tikrai atidžiai labai mokyklose ir savivaldybėse pasižiūrėti, ar išleidus mokytojus, kaip aš sakau, į ankstyvą pensiją, tikrai turėsime, kas juos pakeičia.“
Ateityje mokytojų trūkumas tik didės. Prognozuojama, kad jau po dvejų metų Lietuvos mokyklose trūks maždaug 2700 mokytojų.
Anglų kalbos mokytoja Jurgita Kiškienė teigia: „Iš tikrųjų, tendencija tai labai liūdna. Krūvis beprotiškas, o atlyginimai nedidėja, tiesiog bandoma daugiau pareigų pridėti. Tai problema bus didelė ir tikriausiai liks tie, kurie labiausiai tiesiog yra pasišventę savo profesijai.“
Matematikos mokytojas Vytautas Silvanavičius sako: „Kažkada teigdavo, kad mokytojams nėra galimybės kelti atlyginimus, nes mokytojų per daug. Ką mes girdime dabar? Mes girdime dabar, kad mokytojų ženkliai mažėja ir jų trūksta, o atlyginimas kaip nekeliamas, taip nekeliamas.“
Tačiau ministrė J. Šiugždinienė pabrėžia, kad tik didindami mokytojų atlyginimus, problemos neišspręsime: „Mūsų mokytojai turi labai mažą etato dalį. Tai čia ne tik pačio atlyginimo problema. Čia bendrai, kad mes turime mokytojų, kurie dirba 0,4 ar 0,3 etato – vidutiniškai 0,7 mokytojas dirba – tai ir padidinus atlyginimą, jis neturės oraus atlyginimo, kadangi jis dirba tik dalį etato. Tai čia reikia tvarkyti pačią sistemą.“
Ministerija siūlo didinti stipendijas tų pedagogikos specializacijų studentams, kurių mokyklose labiausiai trūksta. Be to, kurti mechanizmą, kad studentai, baigę pedagogikos studijas, susigrąžintų mokslo paskolas, jei bent kelerius metus įsipareigoja dirbti mokytojais. Taip pat plėsti galimybes jau dirbantiems mokytojams įgyti papildomą kvalifikaciją, kad jie galėtų dėstyti daugiau dalykų.
