Pasipiktinimas etatine mokytojų darbo apmokėjimo sistema prasidėjo nuo pat jos įvedimo 2018-aisiais. Vos po pusmečio mokytojai jau protestavo, apsigyveno ir nakvojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos trečiame aukšte, ten užsibuvo beveik iki Kalėdų. Nors po mokytojų protesto ir streiko praėjo daugiau nei metai, ginčai dėl sistemos vis dar tęsiasi toje pačioje ministerijos Kolegijų salėje.
Tiesa ši patalpa šiandien atrodo kitaip. Po mokytojų streikų ir nakvynių ministerijos salė jau suremontuota, o mokytojų apmokėjimas vis dar nesutvarkytas.
„Pirmą kartą toje pačioje salėje, kur mes gyvenom ir nakvojom. Jausmas toks dvejopas. Šiek tiek gaila. Net ne šiek tiek. Iš esmės gaila, kad tos pačios kertinės problemos vis dar nėra išspręstos. Vis dar neaišku pats pagrindinis dalykas, kas yra etatas“, – sako anglų kalbos mokytojas Aivaras Dočkus.
Mokytojo etatas susidaro iš kontaktinių ir nekontaktinių valandų. Per kontaktines valandas mokytojas dirba su vaikais, per nekontaktines atlieka kitus darbus: ruošiasi pamokoms, kelia savo kvalifikaciją, atliekas kitus darbus. Pedagogai piktinasi, kad vienas mokytojas per savaitę gali vesti 2 pamokas mokiniams ir gauti tokį patį atlyginimą, kaip mokytojas, kuris turi kelis kartus daugiau pamokų. Anot profsąjungų, dėl milžiniškų skirtumų dėliojant kontaktines ir nekontaktines valandas tarp mokytojų įsivyravo nelygybė.
„Yra labai gerų pavyzdžių, yra labai blogų pavyzdžių. Mes iš principo siekiame, kad būtų sukurta tokia sistema, kad tų neaiškumų. Erdvės tos neaiškumams būtų kuo mažiau. Direktorius neturėtų sukti galvos kam kiek už ką skirti“, – pasakoja A. Dočkus.
„Mokytojai, kurie neturi pamokų, bet gauna didelius atlyginimus, klausimas už ką gauna, tos veiklos dažnai užslaptintos, duomenų apsauga, neviešinamos, kyla pasipiktinimas bendruomenėje. Vieni dirba, kiti gauna didesnius atlyginimus“, – teigia profsąjungos atstovas Andrius Navickas.
Mokytojams antrina ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, kurios specialistai lapkritį atliko etatinio apmokėjimo sistemos antikorupcinį vertinimą. Po jo paaiškėjo, kad mokyklų vadovai etatus gali konstruoti neskaidriai, o nekontaktinėmis valandomis skaičiuojamos papildomos veiklos dažnai slepiamos. Kartais esą iš viso neaišku, už ką pedagogui yra mokamas atlyginimas.
„Ne už darbą, o už asmeninius santykius ar pažintis yra formuojami tie etatai. Mokytojai, kurie turi daug pamokų, jie skriaudžiami“, – kalbėjo A. Navickas.
Dėl to ministerijos atstovai, mokytojai bei mokyklų direktoriai bando surasti išeitį. Tiesa, kol kas labai nesėkmingai. Šiandien dėl etatinio apmokėjimo sistemos tobulino vykęs posėdis vėl baigėsi be jokių sprendimų. Mat pedagogai ir ministerija vėl išsikasė apkasus: kol mokytojai siekia nustatyti konkretų kontaktinių ir nekontaktinių valandų santykį, aprašyti už kokius papildomus darbus mokytojui turi būti mokama.
Valdžia aiškina, kad kiekviena mokykla turi būti laisva, kur mokyklos vadovas darbo krūvį, veiklas ir atlyginimus konstruoja savarankiškai.
„Neįsivaizduoju kitos krypties, nei eiti link didesnio mokyklos savarankiškumo ir mokyklų bendruomenės stiprinimo. Aišku, yra paprasčiau, kai centralizuotai priimami sprendimai ir centruotai priimamus sprendimus yra lengviau įgyvendinti, bet tikrai tai nėra efektyvu“, – sako viceministrė Jolanta Urbanovič.
Profsąjungos ir mokyklų vadovų atstovai siūlo aiškiau nustatyti, kiek kokių valandų etate gali turėti mokytojas.
„Atsisakyti tų smulkių išdalinimų visų darbų valandomis, o apibrėžti, kiek etate turėtų būti pamokų ir kokie darbai turėtų būti dirbami“, – pasakoja mokyklų vadovų atstovė Vilija Prižgintienė.
Etatinės darbo apmokėjimo sistemos pakeitimus darbo grupė turėjo parengti iki vasario 1-osis, tam, kad visi pokyčiai įsigaliotų nuo rugsėjo pirmosios. Tačiau jau dabar aišku, kad derybos užtruks ilgiau.
„Kol nėra numatyta papildomų finansų keitimui, tai tikriausiai nėra prasmės apie ką kalbėti, nuo 2020 metų rugsėjo pirmos gal galima kalbėti apie kosmetinius pataisymus“, – teigia Profsąjungos atstovė Evelina Šilinytė.
Rimti pinigų reikalaujantys pokyčiai dėl etato sudėties, anot ministerijos bei profsąjungų, geriausiu atveju dienos šviesą išvys nuo 2021-ųjų metų rugsėjo.
