Paluknio Komolovskio gimnazijos vaikai mielai groja ir dainuoja, bet nežinia, ar šiemet turės muzikos pamokas – mokykla vis dar neranda muzikos mokytojo. Per šį mėnesį šiaip ne taip susimedžiojo, kitaip nepasakysi, anglų kalbos, istorijos, matematikos mokytojus, bet direktorei Renatai Krasovskai neramu, ar ir tie neišeis kitur.
„Ar tie mokytojai paskui nebus pritraukti į kitas mokyklas prieš pat rugsėjo mėnesį, nes man yra žinoma, kad administracijos mokyklos labai konkuruoja ir pasiūlo mokytojams, kurie dirba per kelias darbovietes, didesnius krūvius ir mokytojai išeina kitur“, – tvirtina R. Krasovska.
Paluknio gimnazija turi, kas vaikus moko bitininkystės, o kūno kultūros mokytojo tebeieško – ankstesnį nusiviliojo kita mokykla, pasiūlydama didesnį krūvį, o tai reiškia ir daugiau pinigų. Klaipėdos rajono meras sako, kad iš tik 6-iose iš 19 rajono mokyklų netrūksta mokytojų. Iš viso yra 17 laisvų etatų. Vilniuje trūksta šimto mokytojų.
„Su mokyklų vadovais kalbamės, bet jie irgi neviltyje. Turime atvejų, kai su savo transportu mokytojus vežioja iš kitos savivaldybės, bet kiek ilgai tokia situacija gali tęstis“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Švietimo ministras Gintautas Jakštas teigia, kad mokytojų reikia ieškoti Užimtumo tarnyboje – ten darbo ieško per 1600 mokytojų, o darbą siūlo beveik pusketvirto šimto.
„Dėl trūkumo, manau, ir pačioms mokykloms, ir savivaldybėms reikia ieškoti įvairesnių formų, kaip pritraukti mokytojus“, – mano G. Jakštas.
„Tokia kalba, kad tai vadovų reikalas. Iš kur tas vadovas paims mokytoją, jei jo nėra?“ – svarsto B. Markauskas.
Mokyklų direktoriai ir merai jau ir taip kaip kokie povai šoka kandidatams, bandydami parodyti kuo puošnesnes uodegas – vieni sako ateik pas mus, gausti tūkstantį eurų įsikūrimui, kiti sako – mes tau butą nemokamai duosime.
„Bandėme galvoti apie tai, kad pedagogams, kurių trūksta, galbūt padidinti atlyginimą. Bet kuo blogesni mokytojai tie, kurie jau dirba? Neturėtų taip būti, kad turtingesnės savivaldybės sau gali leisti daugiau, o aplinkinės savivaldybės lieka be mokytojų“, – sako Klaipėdos rajono meras.
„Visagine buvo specialistui pasiūlytas ir nemokamas gyvenamasis plotas, tačiau jis vis tiek pasirinko kitą kelią – išvyko dirbti į atominę elektrinę, nes ten dar didesnis atlyginimas“, – teigia Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos direktorė Jolanta Bartkūnienė.
Kas bus, kai išeis dabar tebedirbantys pensininkai, mokyklos net bijo pagalvoti.
„Jaučiame didžiulį nerimą, nes pasižiūrėjus, kiek priimama studentų į mokytojų specialybes, tai artimiausia bent trejų–ketverių metų ateitis pakankamai niūri. Fizikos pedagogiką pabaigs tik 4, matematikos – 5, gimtosios kalbos – 8 jaunuoliai per visą Lietuvą. 2024–2025 metais ir 2025–2026 šių specialybių nė viens nebaigs, nes niekas nestudijuoja“, – tvirtina B. Markauskas.
Tiesa, švietimo ministras ateitį piešia šviesesnėmis spalvomis.
„Šiemet įstojusiųjų į pedagogiką, į tas specializacijas, kur matomas didžiausias trūkumas, lyginant, kas buvo prieš 2 metus, yra išaugęs dviem trečdaliais. Kasmet bus paruošiama apie 2000 naujų pedagogų“, – tikina G. Jakštas.
Kiek tiksliai įstojo, ministerija pasakyti negalėjo – priėmimas dar nebaigtas. Pernai matematikos, informacinių technologijų, gamtos mokslų mokytojų priimta buvo 207, kalbų ir socialinio ugdymo sričių mokytojų – 345, o kūno kultūros – 45 mokytojai. Kiek iš jų baigę mokslus eis dirbti mokytojais, niekas prognozuoti nesiima.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
