Skandalas dėl knygos kilo, kai dalis visuomenės pasipiktino dėl esą vaikams žalingos informacijos ir homoseksualizmo skatinimo. Tuometinio Lietuvos edukologijos universiteto leidykla nustojo rinkinį leisti viešai pavadinusi jį angažuota homoseksualizmo propaganda.
Ši ištrauka apie du apsikabinusius princus iš skandalu virtusios pasakų knygos vaikams, pavadinimu „Gintarinė širdis“: „Tuose kraštuose buvo labai gražūs saulėtekiai. Užjoję ant kalvos jaunuoliai nušokdavo nuo žirgų ir apsikabinę laukdavo, kol medžių viršūnes palies pirmieji spinduliai. Jie pamilo vienas kitą“.
Rinkinį parašė lietuvių rašytoja Neringa Dangvydė-Macaitė, kuri eidama 44-us metus mirė 2020-aisiais. Knyga buvo išleista 2013-aisiais.
Stebuklinėse pasakose vaizduojamos skirtingų veikėjų istorijos. Kai kurie jų – su negalia, kai kurie patiria patyčias, o kelios pasakos – apie homoseksualių veikėjų meilę: susituokusias princeses ir įsimylėjusius saulėlydį stebinčius princus.
Knygą varto nuo pat istorijos pradžios jos autorę palaikanti Žmogaus teisių centro vadovė ir žmogaus teisių aktyvistė Jūratė Juškaitė. Po to, kai knygą išleidusi tuometinio LEU leidykla jos leidimą sustabdė.
Praėjus keliems mėnesiams po knygos išleidimo, grupė Seimo narių ir Tėvų forumo dalyvių kreipėsi iš pradžių į LEU, o po to į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, dėl neva prieštaraujančio Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymui, draudžiančiam homoseksualizmo propagavimą.
„LEU viešai įvardijo knygą angažuota homoseksualizmo propaganda. Buvo būtent taip pasakyta apie stebuklines pasakos. Pašalino iš prekybos, išėmė iš elektroninio puslapio. Ir vėliau pasirodė Žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, kurioje buvo teigiama, kad knyga potencialiai žalinga vaikams iki 14 metų“, – teigia J. Juškaitė.
Tuomet autorė, norėdama apsiginti, kreipėsi į teismą. Prasidėjus teisminiams ginčams tuometinis LEU sutiko platinti knygą su žyma „Informacija gali daryti neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų“. Tačiau autorė su tuo nesutiko, mat pasakos buvo skirtos visiems vaikams. Tad byla perėjo visus teismus.
„Reikėjo dalyvaut, klausytis anos pusės išvedžiojimų, jos kūrinių maišymo su purvais“, – pasakoja J. Juškaitė.
Kol tęsėsi teisminiai ginčai, keturios nevyriausybinės organizacijos, nepaisydamos visko, išleido atnaujintą knygos versiją su kitokiomis iliustracijomis, mat ankstesnės knygos autorinės teisės į iliustracijas priklausė LEU.
„Organizacijos surėmė pečius ir perleido knygą parodydami poziciją, kad kalbėjimas apie tos pačios lyties santykius – žmogaus teisių klausimas ir pagarbos įvairovei klausimas“, – teigia J. Juškaitė.
O 2019-aisiais autorė, pralaimėjusi visus teismus Lietuvoje, kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Dabar šio teismo didžioji kolegija vienbalsiai pripažino, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių ir prigimtinių laisvių konvenciją bei autorės Macaitės teisę į minčių, informacijos ir kūrybos laisvę.
Po tokio teismo sprendimo LGBT teisių gynėjai sako, kad Lietuva turėtų keisti nepilmnamečių apsaugos įstatymą – iš jo išbraukti nuostatą, sakančią, kad „nepilnamečiams žalinga informacija laikoma informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Anot lygių galimybių kontrolierės, šią nuostatą reikėtų keisti arba šalinti, mat ji nėra tiksli. Tačiau esą net ją Lietuvos institucijos, pagal EŽTT, turėjo interpretuoti kitaip.
„Teismas patvirtina, kad šia pasakų knyga buvo siekiama skatinti toleranciją ir priėmimą skirtingų marginalizuotų grupių, kaip toliau teismas sako, joje buvo aprašomi skirtingos tautybės, psichikos ir fizinės galios veikėjai, gyvenantys skirtingomis socialinėmis ir materialinėmis sąlygomis, vaizduojami kaip rūpestingi ir nusipelnę meilės“, – kalba lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Ką apie tai mano gyventojai? Štai, ką jie sako:
„Tegul grįžta, šviečia žmonės ir kai kurie susipažįsta su tokiu dalyku. Nes kai kuriems nuostaba, kad taip būna.“
„Jeigu man taip atvirai – sakyčiau ne. Turim aiškinti, bet kad taip jau rodyti...“
„Nuo vaikų nereikėtų daug ko slėpti, išskyrus slaptažodžių nuo banko sąskaitos. Tikrai nereikia nuo vaikų slėpti, dabar mokykloje vaikai viską žino jau nuo pirmų pamokų.“
„Aš tai toleruoju visokius santykius. Gali būt, atsirenka kiekvienas, kas jam tinka.“
„Man tai netrukdo, nieko blogo tame nematau.“
Strasbūro teismas priteisė autorei 12 tūkst. eurų neturtinės žalos kompensaciją ir 5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Kurią dabar, kai autorė mirė, gaus jos mama.
