Klaipėdos teisme mindžikuoja bendrovės „Akordas 1“ vadovai. Vyrai kaltinami, kad jų paliepimu rekonstruodami gatvę Nidoje darbininkai senojo asfalto atliekas ne pridavė perdirbėjams, bet išpylė Kuršių nerijos nacionaliniame parke.
„Asmenys yra kaltinami tuo, kad vykdant kelio rekonstrukcijos darbus, statybinės atliekos, kurios pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus ir techninį projektą, turėjo būti atiduotos atliekų tvarkytojui, visgi buvo dalis tų statybinių atliekų, buvo išpilta valstybės saugomoje teritorijoje“, – teigia prokuroras Donatas Blinstrubis.
Įmonės darbininkai atliekas išpylė ir išlygino ant trijų parke esančių natūralia gamtos paklote padengtų keliukų. Vienas jų driekiasi palei prieš 4000 metų gyvavusios gyvenvietės teritoriją. Net plika akimi matyti skirtumas tarp natūralaus takelio ir paįvairinto asfalto gabalais.
„Pirmas pranešimas buvo iš bendruomenės atstovo, kad miške, miško takeliuose, keliukuose vyksta kažkokie tai darbai statybos“, – kalba Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovė Nijolė Piekienė.
Taip valstybės saugomoje teritorijoje atsirado net 2 tūkstančiai tonų statybinių atliekų.
„Iš karto informavom tam tikras institucijas, net rašėm UNESCO raštą, kad pas mus vyksta tokie dalykai“, – sako N. Piekienė.
Išbarstytą asfaltą tiriantys specialistai jame rado švino, vario, arseno, chromo bei cinko. Aplinkosaugininkai padarytą gamtai žalą įvertino pusšešto milijono eurų.
„Asmenys yra kaltinami piktnaudžiavimu, taip pat saugomos teritorijos suniokojimu. Ir aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu, dėl kurių buvo padaryta žala aplinkai“, – tvirtina D. Blinstrubis.
Patys įmonės vadovai kaltę neigia. Tiesa, prieš kameras kalbėti nenori. Bendrovės direktorius ir akcininkas Gintautas Matulevičius pareiškė, jog nieko nekomentuos. Tos pačios pozicijos laikėsi ir jo advokatas.
Įmonės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Karpičius kelis žodžius ištarė, tačiau žurnalistams paprašius prisistatyti, atsisakė tai padaryti pasiūlydamas žiniasklaidos atstovams tai susižinoti patiems.
„O frezuotas asfaltas, iš savo patirties pasakykit, kur jis yra taikomas? – Visur, kelių remonte. Gerai, ačiū. – Ačiū, jūs mum tik vardą, pavardę pasakykit. – Dirbkit savo darbą. – Kaip sakot? – Dirbkit savo darbą“, – kalba M. Karpičius.
Tiesa, Karpičiaus advokatas sutiko pakomentuoti jo ginamojo poziciją. Esą verslininkams būtų labiau apsimokėję asfalto atliekas parduoti, dėl jų esą net skelbiami aukcionai. Tačiau norėjo sutvarkyti nepravažiuojamus keliukus, tad viską išpylė ant jų. Maža to, tai padarė neva Neringos savivaldybės nurodymu.
„Taigi jie ne patys sugalvojo. Juk neparašyta, kad savavališkai išpylė. Jei būtų parašyta „savavališkai“, vadinasi be administracijos žinios ir be jų reikalų. O juk ten jie tvarkė visą reikalą. Jie. Jų paprašė, jie padarė. Kalti liko jie. Kraštinis“, – tvirtina Mindaugo Karpičiaus advokatas Adomas Liutvinskas.
Neringos valdininkai aiškina, kad jie tikrai neliepė pilti frezuoto asfalto ant nacionaliniame parke esančių keliukų. Pripažįsta, kad šiuos sutvarkyti nurodė, tačiau ne tokiomis medžiagomis.
„Ne, tai leisti medžiagomis neatitinkančiomis eksploatavimo sąlygų ir reikalavimų niekas neleido. Buvo tik suderinta apvažiavimo schema“, – sako Neringos savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys.
Kokios bausmės kaltinamiesiems sieks, prokuroras dar neskleidžia. Už tokias veiklas teisės aktai numato iki septynerių metų kalėjimo bei privalu atlyginti gamtai padarytą žalą.
