Menininkai šoke – tuo metu, kai dėl karantino uždarius teatrus, muziejus ir viešuosius renginius, daugelis jų visas pajamas prarado neribotam laikui, biudžetinė įstaiga kultūros taryba už daugiau nei 88 tūkstančius eurų užsakė tyrimą, ar gyventojus tenkina kultūros paslaugos.
„Kad tai yra korumpuoti veiksmai – tai visiškai aišku. Mano supratimu, tai tiesioginė vagystė. Tiesioginė vagystė iš kiekvieno meno kūrėjo arba kultūros žmogaus“, – sako grafikė Violeta Juškutė.
„Štai pagaliau pradėtas vykdyti tyrimas apie visuomenės pasitenkinimą kultūra. Vien tik tas pavadinimas panašus į tą, kur buvo Trakuose jausmomatis. Kažkas iš tos serijos“, – pasakoja fotomenininkas Saulius Paukštys.
Menininkai ironizuoja: Esą pasidžiaugti galima dėl to, kad pasitenkinimo kultūra tyrimas bent jau gerokai pigesnis už analogų neturinčio jausmomačio kūrimą, kuriam buvo numatyta daugiau nei pusė milijono eurų. Tačiau, net ir 88 tūkstančius eurų šiuo itin sudėtingu šalies kultūrai laikotarpiu būtų galima išleisti žymiai naudingiau.
„Šitokį tyrimą aš galiu su savo kaimyne, kuri dirba Gariūnuose, atlikti. Duokit man 88 tūkstančius. Įsivaizduojat kiek žmonių, 88 tūkstančiai menininkų duoti po tūkstantį eurų, jie gyventų tris mėnesius, arba už tą tūkstantį eurų knygą parašytų ir išleistų“, – teigia V. Juškutė.
Kūrėjus ypač piktina, kad tokį tyrimą taryba nusprendė daryti dabar, sunkmečiu.
„Kai uždaryti vis renginiai, kai nutrauktos visos veiklos, parodos, muziejai uždaryti, teatrai ir t.t. Tai žmonės apskritai galvoja kaip egzistuoti per tą laiką ir kas čia toliau bus. Tai tokiam fone tokie 90 tūkstančių mėtymai yra švelniai tariant nekorektiški“, – kalbėjo S. Paukštys.
O štai kultūros taryba tikina, kad beveik 90 tūkstančių eurų atsieisiantis tyrimas reikalingas būtent dabar. Esą nežinant, kokia kultūra patinka vartotojams, neįmanoma nuspręsti, kam skirti išmokas ir stipendijas.
„Tie duomenys bus be galo svarbūs išeinant iš krizės. Tas išėjimas, kultūros sektoriaus išėjimas, bus pats vėliausiai prasidėsiantis ir ilgiausiai truksiantis. Tai žiūrint į ateitį – vienerius, dvejus metus mums šių duomenų bet kokiu atvejų reikia, kad planuoti investicijas į tą patį kultūros sektorių efektyviai“, – sako Kultūros tarybos atstovas Mindaugas Bundza.
Pasak kultūros tarybos, 88 tūkstančiai eurų tikrai nebus paleisti vėjais. Esą tokios imties kultūros tyrimo Lietuvoje dar nebuvo.
„Pagal techninę specifikaciją turi būti apklausiama daugiau nei 3 tūkstančiai asmenų. Tai turi būti fiziniai pokalbiai, tai negali būti pokalbiai telefonu. Klausimynas yra milžiniškas – tai daugiau nei 20 puslapių. Žinoma mes jį dar su laimėtojais deriname, tai tikrai nėra internetinė apklausa, tai yra milžiniškas, milžiniškas tyrimas“, – pasakoja M. Bundza.
Tačiau pripažįsta – platūs užmojai kainuoja. 2017-aisiais metais kultūros ministerijos administruotas tokio paties pobūdžio tyrimas atsiėjo kone trigubai pigiau – apie 30 tūkstančių eurų. Menininkai tikina, kad dėl šio abejones keliančio kultūros tarybos sumanymo netrukus kreipsis ir į kitas institucijas.
