Paspirtukas ant šono – vairuotojas ir po kojomis pasimaišiusi pėsčioji – medikų rankose. Per tris vasaros mėnesius vien Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos medikai suskaičiavo ypač daug traumas patyrusių elektrinių paspirtukų vairuotojų: daugiau nei pusei tūkstančio suteikta skubioji pagalba ir jie išleisti gydytis namo, beveik 200 paspirtukininkų atsidūrė ligoninėje, gydytojams teko pakovoti dėl kai kurių gyvybės.
„Dantų lūžimai šiuo atveju turbūt mažiausia problema. Mes jau sprendžiam, kaip užtikrinti gyvybines funkcijas. Masyvios žaizdos, masyvi hemoragija, sprendžiam net kartais ir apie kraujo komponentų perpylimus“, – sako VU ligoninės Žalgirio klinikos priėmimo skyriaus vedėjas, burnos ir veido žandikaulių chirurgas Dalius Matkevičius.
Tačiau tokie gydytojų pasakojimai pačių paspirtukininkų negąsdina. Be šalmo praūžia vienas, o jau ir kitas skrieja. Kodėl nesisaugo – paspirtukininkai net nenori paaiškinti: „Tikrai neturiu laiko.“
Kiti paaiškina paprastai, kodėl jiems šalmo nereikia. Arba kaip važinėti, kad netektų atsidurti medikų rankose:
„Nes netoli važinėju.“
„Ant pečių galvą reikia turėti, o tada važinėti.“
O štai gydytojai pastebėjo, kad į gydymo įstaigą pakliuvusių paspirtukininkų amžius jaunėja.
„Jeigu mes iki šių metų turėjome nuo keturiasdešimties ir vyresnių, šiemet jau amžiaus grupė atsirado nuo trejų, ketverių metų, ir ta amžiaus grupė pajaunėjo, neperkopia trisdešimties“, – teigia D. Matkevičius.
Dažno jų po suteiktos pagalbos lauks dar ir rekonstrukcinės operacijos. Vilniaus universiteto Odontologijos instituto dėstytojas Vytenis Almonaitis, protezuotojas ir iš viso viešojoje erdvėje dalijasi ironiškomis įžvalgomis apie tai, kodėl daugėja traumuotų paspirtukininkų:„Kažkas paskaito… Važiuokite e-paspirtuku be šalmo. Nes jeigu nėra smegenų – nebus ir smegenų sutrenkimo. Išmėginkite „Titanic style“ važiavimą dviese. Dviese gulėti ligoninėje linksmiau. Na ir žinoma, prieš lipant ant e-paspirtuko, įkalkit bare kelis kokteilius ar daugiau. Žalgirio klinikoje budinčiam gydytojui visada smagiau priimti optimistiškai į gyvenimą žvelgiantį pacientą.“
Ir priduria: „Pirmą kartą naudojamas paspirtukas – trečdalis traumas patiriančių žmonių, jie pirmą kartą stojo ant tokio paspirtuko, tai būkit atsargūs, pabandykit, ar pasimokykit iš pradžių važiuoti.“
Iš patirtų traumų specialistas daro išvadą, kodėl žmogus nukentėjo.
„Kada greitis didesnis, tai reakcijos laikas labai trumpas. Nespėji sureaguoti į kliūtį ant kelio, ar bus akmenukas, ar vėjo numesta šaka, ir tos traumos jau lokalizuojasi galvos… nes tu krenti ant galvos. Atkreipkit dėmesį, jeigu naudotumėt šalmą, aš patarčiau pilną, su smakro apsauga naudoti, tai išvengtume faktiškai trečdalio traumų“, – tęsia V. Almonaitis.
O dar jeigu paspirtukų vairuotojai važiuotų ne girti ir pagal taisykles, traumų, kaip sako policija, tikrai būtų ir dar mažiau. Nes kol kas statistika liūdna – eismo įvykių, kuriuose dalyvavo elektriniai paspirtukai, skaičius auga – 2019 m. užfiksuoti 64 įvykiai, po metų jau 100, o per 2021 m. 7 mėnesius registruota jau 111 tokių įvykių.
„Labai nerimą kelia, kai suaugę tėvai elektriniu paspirtuku, kuris pritaikytas važiuoti vienam asmeniui, vežasi vaikus, ir nei tėvai, nei vaikai nedėvi šalmų, važiuoja labai dideliu greičiu, prasilenkdami šaligatviais važiuodami su pėsčiaisiais. Pravažiuoja, ne prasivaro pėsčiųjų perėja, kaip reikalauja taisyklės“, – tikina Lietuvos kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys.
Baudos už tokius pažeidimus nėra didelės. Tačiau pareigūnai sako, kad nesiekiama bausti, o tiesiog norima, kad visuomenė taptų sąmoningesnė. Tada ir eismo nelaimių, kurias sukelia paspirtukininkai, esą būtų mažiau. Per pastaruosius kelerius metus keliuose būta ir skaudesnių įvykių, kai paspirtukininkų gyvybės išgelbėti nepavyko.
