Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos Fizinio ugdymo mokytojas Artūras Navickas kasdien sveikinasi su klase. Nuotolinis darbo rėžimas pedagogo pamokas pakeitė neatpažįstamai.
„Pagrindinė užduotis – vaikų sąmoningumą sukelti iki tokio lygio, kad jie patys aktyviai judėtų, sportuotų, palaikytų savo fizinę formą“, – sako jis.
Vietoj užsiėmimų sporto salėje mokytojas vaikams rodo vaizdo įrašus su instrukcijomis, pavyzdžiais, kaip pratimus reikia atlikti namuose. Kol mokiniai vykdo užduotis, mokytojas stebi kaip vaikams sekasi.
„Labai smagu fizinio ugdymo pamokos, nes per jas gali atsitraukti nuo kompiuterio, pasportuoti, atsipalaiduoti nuo sunkesnių pamokų. Labai patinka, kai mokytojas užduoda pabėgioti, pavaikščioti lauke, pasivažinėti su slidėmis rogutėmis. Man nėra skirtumo, ar mokykloje, ar namuose“, – teigia šeštokė Beata.
Didžioji dalis vaikų stengiasi, noriai dalyvauja pamokose, tačiau pedagogo nuomone, nuotoliniai fizinio ugdymo užsiėmimai, grupinių treniruočių sporto salėje pakeisti negali.
„Vieni mokiniai turi labai mažai vietos, yra po kelis vaikus šeimose ir sudėtinga būna suderinti tą vietą. Sudėtinga ir stebėti ir pakoreguoti jų veiksmus, pavyzdžiui, tokio kvėpavimo išvis neįmanoma girdėti ir matyti, nuovargio – taip pat“, – teigia jis.
Šeštokė Beata sako, kad daug bendraklasių net nenori jungtis kameros – jie gėdijasi pasirodyti.
„Sugalvoja daug priežasčių, dėl ko negali įsijungti kameros, bet jie tiesiog apgaudinėja save, o ne mokytoją“, – priduria ji.
Vilniaus universiteto mokslininkų nuomone, nuotolinių kūno kultūros pamokų nepakanka. Atlikti tyrimai rodo, kad pamokos iš namų padidino nutukusių vaikų skaičių. Jei anksčiau Lietuvoje antsvorio vidutiniškai turėdavo vienas iš 14 vaikų, dabar – jau vienas iš 11.
„Vaikai valgo daugiau šlamštinio maisto, jie daugiau valgo, daugiau užkandžiauja. Tas valgymas yra vieną kartą per dieną, atsikėlus ir baigiant einant miegoti. Fizinis aktyvumas labai ryškiai sumažėjo. 65 proc. vaikų mažiau turėjo fizinio aktyvumo“, – sako vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas.
Vaikai mažiau juda, nes, anot tyrėjų, iš mokyklų karantino metu dingo po pamokinė veikla. Negana to, apklausos parodė, kad daugiau nei pusė vaikų pradėjo prasčiau miegoti.
„Ypač tie skundėsi dažniau, kurie valandą ar daugiau prieš miegą naudojo kažkokius ekranus, televizija, išmanieji įrenginiai. Jie net puse valandos ilgiau negalėjo užmigti, jeigu lygintumėme su tais, kurie to nedarė. Dažniau naudojami ekranai labiau žaloja akis. Gydytojai tėvams rekomenduoja neleisti vaikams laisvalaikiu sėdėti prie kompiuterio, tol kol pamokos vyksta nuotoliniu būdu“, – aiškina specialistas.
Išmanieji įrenginiai žaloja ir vaikų psichiką. Daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena per karantiną suprastėjo.
„Vaikų pykčio protrūkiai, kurie kartais būna nukreipti į aplinką. Karatais jie yra nukreipti į save. Mes tada matome savęs žalojimą. Ypač paaugliams būdingas ir dabar „ant bangos“ yra savęs žalojimas. Yra nuotaikos sutrikimai ir tokie nerimo priepuoliai iki panikos atakų“, – sako Vilniaus universiteto profesorė Roma Jusienė.
Prastos vaikų emocinės būklės tendencijos labiausiai matyti socialinės rizikos šeimose, kur nereikalingą įtampą kelia ir tėvai.
„Jeigu suaugusieji negeba pasirūpinti savimi ir jiems reikia pasirūpinti vaikais. Atsiranda rizika, kad gali savo įtampas išlieti ant vaikų“, – prideda R. Jusienė.
Tam, kad ugdymas namuose kuo mažiau paveiktų vaiko psichiką, specialistai pataria pedagogams ir tėvams kuo daugiau bendrauti su vaikais.
