Plačiau apie tai tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo automobilių rinkos ekspertas Vitoldas Milius ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Žygimantai, ar iš tiesų Lietuvai reikia automobilių taršos mokesčio? Jis buvo būtinas, pribrendęs ir tikrai jo reikia?
Ž. Mauricas: Ir taip, ir ne. Visada yra argumentų už ir yra prieš, bet iš esmės tai, kalbant apie bendrą ES nuotaiką, vienaip ar kitaip tas mokestis yra neišvengiamas, nes šiuo metu yra pakankamai ambicingi tikslai sumažinti labai stipriai taršą automobilių ir, kadangi į Lietuvą patenka didžioji dalis dėvėtų automobilių, tikrai atsiranda didelė grėsmė, kad būtent tie taršiausi automobiliai pateks į Lietuvos rinką ir tada bendrame ES kontekste mes pradėsime išsiskirti labai stipriai. Tuomet galime sulaukti net tam tikrų sankcijų ar nuobaudų, kaip šalis kuri nesirūpina tarša.
Todėl ir vienas iš tikslų to mokesčio yra išvengti būtent to scenarijaus, kad į Lietuvą būtent pradės plaukti tie ypatingai taršūs automobiliai, kurie turi galingus variklius, taip pat dyzeliniai automobiliai. Reikėtų stengtis, kad tie automobiliai iškeliautų kažkur toliau už ES ribų ir tas parkas automobilių Lietuvoje taptų mažiau taršus, naujesnis tam, kad nekristume į akį, ir čia yra politinė dedamoji labai didelė dalis. Kalbant grynai apie mūsų iššūkius, tai taip, yra iššūkių su tarša ir ypatingai tarša miestuose. Tai tarkime, jeigu mes pasižiūrėsime žemėlapį miestų taršos, tai Lietuva yra per viduriuką ir situacija nėra labai bloga, bet turint omenyje, kad gyventojų tankumas yre didelis mūsų miestuose, tai situacija irgi galėtų būtų geresnė. Vėlgi viena iš priežasčių, kodėl tarša yra didelė – tai seni dyzeliniai automobiliai.
Ar automobiliai yra tie pagrindiniai teršėjai Lietuvoje? Gal pramonė teršia ženkliai labiau ir pramonę reikėtų valdyti, o ne automobilius?
Ž. Mauricas: Transportas visose ES šalyse yra vienas didžiausių teršėjų ir ypač Lietuvoje. Iš tikrųjų yra daug tiesos, kad didelė taršos dalis ateina iš automobilių. Aišku, tie pokyčiai nebus tokie greiti ir nereikia turėti iliuzijų. Ir kitas dalykas, jei tų pokyčių norima, tai reikia visą laiką turėti alternatyvą, tai va čia didžiausias turbūt yra galvos skausmas – ar turės žmonės kitą alternatyvą. Nes įvesti tokį mokestį kaip automobilių, tai realiai yra įvedimas transporto arba judėjimo mokesčio, kas nėra ekonomiškai efektyvu, nes kuo daugiau žmonės juda, tuo rinka tampa efektyvesnė, žmonės gali nuvažiuoti į kitą miestą, apsipirkti, galbūt ten pigiau rasti geresnių prekių, gali į kitą miestą nueiti dirbti, gali investuoti ir to judėjimo iš tikrųjų mums nereikėtų apmokestinti. Nes bet kuris mokestis, kuris apmokestina taršą, apmokestina ir judėjimą.
Dėl to reikia alternatyvų, o elektromobiliai daugeliui lietuvių vis dar yra per brangūs ir nepakankamai, drįsčiau teigti, praktiški, nes nuvažiuojamas atstumas su jais nėra didelis. Viešojo transporto infrastruktūta taip pat nėra išvystyta tai dėl to tas mokestis vėlgi turi būti toks pakankamai atsargus ir, mano supratimu, turėtų labiau priversti lietuvius susimąstyti apie tą taršą, kurią automobiliai sukuria, tam, kad įsigyjant automobilį būtų atsižvelgta ir į tą taršos dedamąją. Tai turbūt toks mokestis ir pasirinktas, kad jis nėra labai didelis realiai ir pasižvalgius į įvairiausius modelius tas mokestis nėra kažkoks kosminis ir kainuoja panašiai kaip draudimas, šiek tiek mažiau arba daugiau – didžiąja dalimi iki 100 eurų.
Vitoldai, ar iš tiesų ta situacija Lietuvoje yra tokia bloga, nes lietuviai gyvena geriau ir galbūt jau nebeperka tų senesnių automobilių ir automobilių parkas nebėra toks senas?
V. Milius: Ir taip, ir ne. Kalbant apie naudotų automobilių rinką, žiūrint į statistiką, tai net ir šių metų statistika byloja, kad virš 70 proc. pirmą kartą registruojamų naudotų automobilių vežamų į Lietuvą yra dyzelinu varomi automobiliai. Tai reiškia, kad lietuviai yra labai racionalūs, galvojantys žmonės ir kol kas dyzelinu važinėti daugeliui apsimoka ir dėl to yra tokie skaičiai.
Tame tarpe ten bus visokių automobilių – ir gerų, ir blogų, nes dyzelinas pats iš savęs, dyzelinu varomi automobiliai nėra blogis ir patys naujausi dyzelinu varomi automobiliai iš tikrųjų yra labai švarūs ir net švaresni negu benzininiai. Bet iš tikrųjų, kad netaptume Europos šiukšlynu, nes tokia rizika yra – lietuviai mėgsta viską pirkti pigiai, nes tai irgi atrodo protinga arba praktiška, tai mes galime supirkti tuos pačius galingiausius, daugiausiai nuvažiuotus ir tik tai dėl to netvarkingus Europos automobilius, ir tokia rizika yra. Todėl Aplinkos ministerija nori tą dalyką pristabdyti ir tai yra visiškai normalus veiksmas.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
