Unikalūs Kauno centrinio pašto rūmai jau kuris laikas kelia daugybę aršių diskusijų. Moderniosios architektūros ikona vadinamas Kauno centrinis paštas tiesiog nyksta akyse. Čia įsikūręs Lietuvos paštas tvirtina daugiau nebegalintis finansiškai išlaikyti tokio didžiulio pastato jis įmonei nereikalingas. Išskirtinės architektūros Kauno centrinį paštą planuojama parduoti gruodį vyksiančiame aukcione. Tokie užmojai kelia kauniečių pasipiktinimą – esą pardavus pastatą įvyktų nusikaltimas architektūrai ir istorijai:
„Jei privatininkas pritaikys, tai valstybė tikrai ras, kaip pritaikyti, aš esu prieš. Unikalus pastatas, mes – kauniečiai, seniai gyvename, tai daug primenantis, mums čia prisiminimas…“
„Mes pripratę prie šio pastato, neįsivaizduojame, kad jisai būtų užvertas. Jisai tikrai vertingas, reikia jį išsaugoti.“
„Be abejo, kad gaila, nes labai gražus pastatas ir daug pritaikymo galimybių, o kai parduotas, jau tu jo kontroliuoti negali.“
„Blogai, nesinori, kad čia viską išparduotų, ir pastatas gražiai atrodo, daug čia visko atlikdavo.“
„Labai dviprasmiška, kas iš to, kad tu turi objektą, bet tas objektas netarnauja žmogui. Kas dabar pašte – tuščios erdvės.“
Seime toliau sprendžiamas ne tik Kauno, bet ir Klaipėdos bei Vilniaus centrinių paštų likimas. Jau gruodį šiuos centrinius paštus valstybinė įmonė planuoja parduoti aukcione. Pradinė Kauno centrinio pašto kaina siekia kiek daugiau kaip 3 mln. eurų. Klaipėdos – 1,5 milijono, o Vilniaus daugiau nei 10 milijonų eurų. Kultūros paveldo departamento vadovas tvirtina, kad šie unikalūs objektai turi atlikti pašto funkcijas ir likti visuomeninės paskirties.
„Kauno paštas, jo vertingosios savybės susijusios su pirmo aukšto centrinės dalies teikiamomis pašto paslaugomis ir pats interjeras pritaikytas paštui. Klaipėdos paštas senesnis 60 metų taip pat architektūros ikona, turime nepaprastą gražų medinį interjerą“, – sako vadovas Vidmantas Bezaras.
„Lietuvos pašto” vadovė tikina, kad didžiųjų miestų centriniai paštai nepritaikyti nei klientams, nei darbuotojams, o paštas neturi lėšų jų išlaikyti. Nors buvo siūlyta centrinius paštus įsigyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėms, susidomėjimo nesulaukta. Tuomet nuspręsta juos parduoti.
„Galutinius sprendimus priėmėme remiantis savo galimybėmis. Nes nei viena savivaldybė, nei Turto bankas, nei kultūros ministerija nerado sprendimų iki šiol“, – teigia generalinė direktorė Asta Sungailienė.
O Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis užsimojo išsaugoti didžiųjų miestų centrinius paštus, esą jie turi likti valstybės nuosavybe. R. Karbauskio teigimu, gruodį numatyti aukcionai greičiausiai bus sustabdyti.
„Aš įsivaizduoju, kad Lietuvoje yra įprasta, kad privatus savininkas arba verslas įsigyja objektą ir jį pritaiko savo reikmėms. O čia yra aukšti reikalavimai, kad būtų išlaikyta autentika ir netgi veiklos pobūdis. Tai nemanau, kad bus paprasta rasti tokį pirkėją. Kita vertus, pritaikyti muziejų paskirčiai ir išsaugoti mažus paštus, tikrai įmanoma“, – pasakoja „valstiečių” lyderis Ramūnas Karbauskis.
Premjeras Saulius Skvernelis dar anksčiau yra pasisakęs, kad Kauno centrinio pašto rūmai turi likti valstybės nuosavybe. Kadangi pastatui suteiktas kultūros paminklo statusas, tai turėtų užtikrinti jo apsaugą.
„Dėl Kauno pastato sprendimas yra priimtas Vyriausybės, jis yra įtrauktas į papildomą apsaugos statusą, jį turi. Turi būti išlaikyta pagrindinė pašto funkcija, ji turi būti teikiama. Bet pastatas turi būti įveiklintas, tai gali būti viešbutis, kavinė, restoranas, muziejus. Svarbiausia, kad tie pastatai nenunyktų“, – kalbėjo premjeras S. Skvernelis.
Diskusijos dėl centrinių paštų likimo trunka jau ne vienerius metus, per tą laiką pastatų būklė tik blogėja. Kauno centrinio pastato likimu susirūpinta dar sausio viduryje, kai įvyko vandentiekio avarija, tuomet buvo užlieta dalis patalpų. Dabar yra siekiama, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Daugiau naujienų stebėkite TV3 žiniose:
