Muziejininkai neslepia tikėjęsi tik tualetinio popieriaus ritinėlių ar medžiaginių kaukių, bet gavo vaizdo pasakojimų su potyriais, dalijasi žmonės kurta muzika ar kitais meno kūriniais, kurie po dešimties o gal ir šimto metų primins apie tai, kuo šiandien gyveno pasaulis, kovojantis su grėsmingąja pandemija.
Pakuodama dar vieną, tik ką paštu gautą būsimą muziejaus eksponatą, Nacionalinio muziejaus atstovė Živilė, neslepia nuostabos – žmonės tikrai išradingi. Vieni siunčia apčiuopiamus daiktus, susijusius su pasaulį vos per kelias savaites aukštyn kojom apvertusia Covid-19 pandemija, o kiti grėsmingąją infekciją atvaizduoja mene.
Karantinines nuotaikomis žmonės dalijosi ir kurdami eiles ar muzikinius kūrinius.
Kol vieni žmonės per meną dalijasi karantininėmis nuotaikomis, kiti siunčia vaizdo įspūdžius iš kelionių. Vilnietė Jurgita muziejui įteikė pasakojimus iš tris mėnesius trukusios kelionės po Aziją kaip tik tuo metu, kai pandemija dar tik žengė per pasaulį pirmuosius žingsnius. Tad grįžimas iš Naujosios Zelandijos, Australijos namo Jurgitai tapo iššūkiu. Ir štai šie jos pasakojimai gali tapti muziejaus būsimosios ekspozicijos dalimi.
Ir šiandien Jurgita prisimena – išbandymų netrūko, ir neatsidžiaugia viską fiksavusi. Mat skirtingose šalyse pastebėjo – į pandemiją žmonės žvelgė skirtingai. Aziją ji paliko pakankamai ramią, o štai Europoje jau buvo juntama baimė.
„Atsimenu, Atėnuose turėjau vienos paros nakvynę, turėjau sulaukti savo skrydžio iki Frankfurto, ir iš Frankfurto iki Vilniaus, tai toks iš karto nuėjimas į parduotuvę apsipirkti, jau eilė, jau kažkas reguliuoja patekimą, aš dar su kauke buvau, buvau gavusi Atėnuose specialų lipduką, kurį privalu užsiklijuoti, kas aš esu… saviizoliacijoje žmogus, kad visiems tokia“, – sako keliautoja Jurgita Skučaitė.
O kam neteko keliauti, muziejui dovanoja apčiuopiamus daiktus. Ir ne tik kaukes. Pavyzdžiui, pirkinių čekius, kurie, kaip sako muziejaus atstovė, ateity tikrai gali būti labai vertingas eksponatas. Arba ženkliukai, kuriais mokiniai drąsinti nepasiduoti baimei ar pykčiui.
O vienas naujausių eksponatų – odontologų kūrinys – pavasarį užsidarius klinikoms, daug medžiagų tapo netinkamos naudoti, tad kai kuriems buvo ir laiko ir noro kurti.
Ir žinoma, kaip juokauja muziejininkė, kaip gi be kaukių. Muziejus gavo išskirtinių. Kai kas kūrė ir skydelius ne tik sau bet ir medikams. Net įrankis dovanotas muziejui, juo ir buvo gaminami skydeliai. O kur dar piešiniai ar plakatai draudžiantys žaisti vaikų žaidimų aikštelėse arba mėgautis žydinčių sakurų vaizdais. Muziejus gavo apie šimtą tokių štai eksponatų. Gausybė vaizdo pasakojimų arba nuotraukų.
„Ji bus renkama, sisteminama, ir saugoma muziejuje tol, kol galima bus pasakyti, kas taps eksponatu. Nes tam reikalinga istorinė distancija. Tai reiškia, kad šie daiktai kol kas surinkti kaip daiktai, ateityje jie taps tikrais muziejaus eksponatais, kuriuos mes suinventorinsime. Įvertinsime tam tikra verte, tačiau tam, kad tai padarytume turime įvertinti koks ateityje bus jų unikalumas, retumas ir svarbumas“, – pasakoja muziejaus atstovė Živilė Stadalytė.
Yra ir visa ekipuotė iš Vilniuje veikusio Covid tyrimų punkto. Nors daiktų gausybė – ne visi jie virs eksponatais. Kai kurie jų taps mokslininkų darbo įrankiu, o kai kurie papildys specialius leidinius. Ir po dešimties ar šimto metų, kaip sako muziejininkai, visa tai taps unikalia istorine medžiaga primenančią apie kovą su nematomu priešu.
