Tiesa, į gripą sveikatos specialistai taip pat ragina nemoti ranka – šį sezoną jis nusinešė vienuolikos žmonių gyvybes. Jauniausiai aukai – vos per keturiasdešimt. Prognozuojama, kad gripas vėl gali smogti po mėnesio.
Vilnietis Rytis rankas dezinfekuoja prieš įžengdamas į Šeškinės poliklinikos karščiavimo kabinetą. Vyrą kamuoja nenustatytos kilmės infekcija.
„Karščiuoju, bet labai įdomiai. Šiaip nesu linkęs sirgti. Pirmą kartą, kiek atsimenu, per 5–6 metus temperatūra man pakilo. Tai dėl to ir kreipiuosi, nes neįprastai jaučiuosi. Temperatūra šokinėja, tai aukščiau, tai žemiau, bet nedidelė“, – sako Rytis.
Ir taip jau – penkta diena. Gydytojai kol kas kraipo galvą ir skiria Ryčiui būtiniausius tyrimus. Tokių pacientų pastaruoju metu kaip sako šeimos gydytoja – vis daugiau. Tyrimai rodo, kad tai nei gripas, nei koronavirusas.
Ir vis dažnesniam pacientui pastaruoju metu diagnozuojamas neaiškios kilmės virusas. Jeigu anksčiau šią neaiškia diagnoze šeimos gydytojai nustatydavo tik vienam kitam žmogui, tai dabar kasdieną tokių apie dešimt.
„Specifinis larengotraceitinis kosulys, praktiškai tu gali girdėti, jeigu sėdi vaikas, tikrai ne su gripu ar kovidu, pagal kosulį jau išgirsti, kad tai abstrukcinis laringitas, kad tai yra branchiolotas, praktiškai pati pradžia yra visų vienoda, viršutinių kvėpavimo takų kataras. Pagal kvėpavimo takų pažeidimo kliniką, mes iš dalies galėtume identifikuoti, koks galėtų būti kliniškai virusas“, – aiškina Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja Rasa Remeikytė-Ruibienė.
Tik štai tiksliai nustatyti viruso kilmės paprastam mirtingajam nėra paprasta – tyrimas brangus, o ir, kaip sako medikai, – gydymas nuo to, jeigu sužinosim kilmę, nepriklauso. O kodėl šie virusai įsiviešpatavo, medikai turi vieną atsakymą.
„Kada buvo tas uždarymas, trumpam buvo tie virusai ne tiek, kad paslobę, bet tiesiog jų gausa nebuvo tokia didelė. Nes nebuvo tinkamos sąlygos jiems daugintis. Ir turėjom truputėlį intervalą, jie tiesiog laukė tinkamos terpės. O tinkama terpė didelis žmonių susibūrimas, orai, kurie prisideda“, – tvirtina R. Remeikytė-Ruibienė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė sako, kad virusų keliai nežinomi. Kartais jie leidžia gripui dominuoti, šiemet – priešingai – dominuoja patys. O gripo bei koronaviruso rodikliai pastarą savaitę, palyginti su ankstesne sumažėjo dvigubai, tačiau atsipalaiduoti neverta.
„Nes įsijungė virusas dar B tipo, kol kas dominavo A tipas, dabar, po truputį rodosi, išskiria mūsų laboratorijos B tipo virusą. Jis įsijungia antroje pusėje epidemijos“, – aiškina epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Ir manyti, kad jis lengvesnis, kaip sako specialistė, nereikia. Šis gripo tipas toks pats agresyvus, kaip ir dominavęs prieš tai. O kadangi gripas mėgsta bangavimą, tad dar vieno smūgio galime sulaukti vasarį, jis gali šoktelėti ir kovą.
Šį sezoną, kaip sako specialistai, labiausiai gripas kamavo vaikus: net 80 procentų sergančiųjų – vaikai iki septyniolikos metų. Pavojingoji infekcija nusinešė vienuolikos žmonių gyvybes, specialistai sako, kad tik du jų buvo paskiepyti – kiti devyni – ne. Jauniausiai gripo aukai – vos per keturiasdešimt.
„Dar kartą priminsiu, kad rizikos grupės asmenims yra galimybė pasiskiepyti nemokamai nuo pneumokokinės infekcijos, pneumokoko, kuris praktiškai 99 procentais gripo sezono metu sukelia plaučių uždegimus. Tiems, kas turi lėtinių, o kartais ir be lėtinių ligų“, – kalba D. Razmuvienė.
O plaučių uždegimas tampa viena pagrindinių gripo komplikacijų.
