Laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistų pakalbinta klaipėdietė Agnė Bukartaitė, organizuojanti karo pabėgėlių apgyvendinimą ir integravimą Klaipėdos krašte, ragina imtis kuo skubesnių sprendimų, nes žmonės ne malkos – jiems reikia ne tik stogo virš galvos, bet ir žmogiškų sąlygų.
„Tikriausiai sudėtinga yra ir vienai, ir kitai pusei. Tu priėmei tuos žmones, bet lyg bandai jiems pasakyti, kad gal mėnesiui, gal dviem. Bet Kuršių Nerija, Palanga ir visos kitos rekreacinės zonos pajūryje gyvena iš vasaros. Tie būstai yra nuomojami pakankamai geromis kainomis ir tie žmonės likusius metus iš to verčiasi.
Klaipėdos miestas tikrai daro viską, ką gali daryti, bet tie būstai yra žiaurūs. Tai yra bendrabučiai, kur tu, geriausiu atveju, nusikeli į 1990 metus“, – kalbėjo moteris.
Kai kurie geros valios Lietuvos gyventojai, turintys mažesnius būstus, neįvertino savo galimybių ir fakto, kad savo buitimi ilgą laiką reikės dalintis su nepažįstamais žmonėmis.
„Pagyvenus kartu net šeimoje po tam tikro laiko kyla tam tikrų trinčių. O jei tie žmonės apsigyvena nedidelėje erdvėje su lietuvių šeima, tai aišku, kad tas priėmimas buvo su mintimi, kad tai laikina. Valstybė turi galvoti, kur visgi tiems žmonėms reikia apsigyventi ilgesniam gyvenimui ir kaip kompensuoti tas negautas pajamas“, – sakė Seimo narys Aurelijus Veryga.
Lietuva kaip valstybė disponuoja visuomeninės paskirties pastatais, tačiau arti 20 tūkstančių žmonių galinčios apgyvendinti patalpos vis dar nenaudojamos.
„Skaičiavome, kad yra virš 17 tūkstančių vietų, kur galima suteikti gyvenamąjį būstą, bet be abejo, tai jau nebėra tokios patrauklios ir patogumo prasme sąlygos. Ar įrengiama mokyklose, ar bendrabučiuose, ar kažkur kitur, kur yra laisvos tuo metu patalpos“, – kalbėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Seimo opozicijos atstovai pasipiktinę valdžios priimtais ukrainiečių integracijai ir apgyvendinimui skirtais pagalbos paketais. Esą tai labai menka pagalba, kuri galėtų būti daug solidesnė.
„Yra tokių, kurie atvažiuoja, kaip stovi – su kuprine, su keliais vaikais, ir kai buvo kalbama apie 150 eurų, tai turime suprasti, kad tiems žmonėms atvykus ir apsigyvenus atsiranda ir komunalinės išlaidos. Galų gale, lietuviai būdami draugiški, norėdami padėti, neretu atveju pasistengia juos ir pamaitinti, ir rūbų paieškoti. Bet visa tai žmonėms, kurie yra labai geranoriški, irgi yra tam tikra našta“, – sakė A. Veryga.
Dabar pagal patvirtintą tvarką už vieną karo pabėgėlio apgyvendinimą valstybė sumoka 150 eurų, už kitus papildomus – po 50 eurų. Bet pinigai būstą suteikusius asmenis pasiekia tik nuo antro mėnesio ir yra mokami ne daugiau nei tris mėnesius.
„Buvo apsispręsta, kad tas vienas mėnuo ir yra ta riba, kuri gali būti grįsta solidarumu. O po to jau žmonės gali įvertinti realias galimybes ir priimti sprendimus“, – aiškino M. Lingė.
Aišku, ne viskas kartais pinigais matuojama. Yra daug atvejų, kai lietuviai dalinasi savo kasdienine duona su atvykėliais iš Ukrainos ir jaučia džiaugsmą galėdami prisidėti prie didelės nelaimės užkluptų žmonių gelbėjimo.
„Mano šeimoje gyvena moteris iš Sumų su berniuku, tai, kaip mes sakome, mes moderni šeima gaunamės. Mano mažajai yra 9, Iljai 10, o mano vyriausiam 11, tai visi tokie pametinukai. Mes gyvename puikiai ir tikrai maniškiai nesiruošia niekur važiuoti, kol nesibaigs karas“, – tikino A. Bukartaitė.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
