Vilniaus oro uostas šiuo metu pustuštis, bet dirba. Galimos tokios kelionių kryptys kaip Ryga, Frankfurtas, Oslas, Varšuva, Londonas. Skrydžių yra, bet visos kelionės tik Europoje.
Keleiviai čia ruošiasi skrydžiams į Rygą ir Oslą. Dauguma skrenda dirbti, tik vienas kitas atostogauti ar pas artimuosius:
„Aš pas vyrą į Rygą.“
„Aš atostogauti į kalnus.“
„Dirbti.“
„Aš slaugė, dirbsiu.“
„Darbas.“
Lietuvos oro uostai rugpjūtį šiek tiek atsigavo – sulaukė 200 tūkst. keleivių. Tai trečdalis pernai rugpjūčio keleivių. Tačiau rugsėjį keliautojų ir vėl mažiau – virusas plinta ir žmonės vengia nebūtinų kelionių.
„Europos mastu daugelis šalių vėl atnaujina ribojimus. Keliavimas tapo sudėtingesnis, keleiviams reikia vėl izoliuotis atvykus į šalį. Keleivių srautas mažėja“, – sako oro uosto atstovas Aurimas Stikliūnas.
Šiuo metu išsiilgę šiltųjų kraštų iš Vilniaus gali nuskristi tik į Kiprą. Statistikos departamentas suskaičiavo, kad antrąjį ketvirtį, tai yra nuo balandžio iki birželio, iš Lietuvos išvykti išdrįso vos 32 tūkst. gyventojų. Tai sudaro vos 6 proc. tos masės keliautojų, kuri buvo pernai pavasarį.
Karantinas smarkiai pakeitė lietuvių kelionių kryptis. Mūsų turistų šiemet neteko populiarieji Egipto ir Turkijos kurortai. Drastiškai sumažėjo lietuvių kelionių į Jungtinę Karalystę, Airiją, Rusiją, Baltarusiją.
„Daugiausia keliauta į Latviją, 11 tūkst., Lenkiją ir Vokietiją, 6 tūkst., Norvegija 4 tūkst., Estija 3 tūkst., Danija beveik 3 tūkst.“, – pasakoja Statistikos departamento atstovė Nijolė Voicechovskienė.
Pernai pavasarį užsienio kelionėse lietuviai išleido 300 mln. eurų. Tad šiemet dėl pandemijos negalėdami keliauti sutaupė. Statistikų duomenimis, nuo balandžio iki birželio kelionėms lietuviai išleido per 10 kartų mažiau – vos 23 milijonus eurų. Savaitės kelionė vidutiniškai žmogui atsiėjo 466 eurus. Ekonomistų įsitikinimu, nėra blogai, kad šimtai milijonų eurų liko Lietuvoje.
„Daugiau nei 100 mlrd. eurų per metus iš Šiaurės Europos keliauja į Pietų Europą, nemaža dalis ir iš Lietuvos. Uždarius sienas didžioji dalis tų pinigų liko Lietuvoje. Tam tikra dalis išleista vietos turizmo sektoriuje, bet nemaža dalis buvo sutaupyta ir išleista kitoms prekėms, ypač laisvalaikio“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Kylant antrajai koronaviruso bangai, kelionių organizatoriai sako dar galėtų nuskraidinti į Kanarų salas arba Madeirą, tačiau vyriausybė neleidžia pandemijos apimtų šalių skirstyti į atskirus regionus, tad šiemet verslininkai jau nebesitiki atsigauti ir klientams priversti grąžinti pinigus už neįvykusias keliones arba prašo dar palaukti bent iki kito pavasario – vasaros.
„Labai norėtume kitų metų gegužę, birželį ar balandį, jei tai daryti saugu, pardavinėti keliones į Turkiją, Egiptą. Bet viskas atsispindi į saugumo reikalavimą“, – kalbėjo Turizmo asociacijos direktorė Milda Rain.
Vengdami keliauti į užsienį, savo šalyje lietuviai šiemet važinėjo pakankamai drąsiai. Palyginti su pernai, antrąjį metų ketvirtį kelionių sumažėjo tik ketvirtadaliu. Pusė jų buvo giminėms ir draugams lankyti, ketvirtis poilsiui ar atostogoms. Vidutiniškai viena diena tokiose kelionėse lietuviui atsieina po 35 eurus, tai yra dvigubai pigiau nei užsienyje.
