Lietuvoje jau nusileido du lėktuvai, atgabenę po 50 lietuviams talkinusių vertėjų su šeimomis. Dar vienas lėktuvas su afganistaniečiais Lietuvoje leisis tikriausiai ketvirtadienį.
Pirmasis orlaivis su Lietuvos kariams kadaise talkinusiais afganistaniečių vertėjais palietė Lietuvos žemę dar naktį. Temperatūra Vilniuje – tikrai ne kaip Kabule, vos 7 šilumos. Iš pusšimčio atvykėlių – 29 nepilnamečiai, tarp jų – 14 mažamečių ir vienas kūdikis. Jau švintant, lydimi karo policijos, patraukia į laikiną apgyvendinimo vietą Raseiniuose.
O ta vieta – Technologijos ir verslo mokyklos bendrabutis. Pastatą prižiūri pareigūnai. Atvykusieji su vaikais, panašu, jau įsikūrę kambariuose. Kariams anksčiau vertėjavęs vyras žurnalistams demonstruoja, kad šiek tiek moka lietuviškai: „Kaip sekasi, gerai? Važiuoju namo. – Kaip jums sekasi, gerai? – Gerai, gerai.“
Vertėjas pasakoja, kad yra dėkingas Lietuvai už pagalbos ranką, atvykęs jaučiasi saugiau nei gimtinėje. Jei Afganistanas kada nors išsivaduos iš talibų gniaužtų, sako, norėtų grįžti į tėvynę. O kol kas žada likti Lietuvoje: „Labai graži šalis, atrodo šauniai.“
Pusšimčiui afganistaniečių šiandien atlikti koronaviruso testai, 10 dienų visi jie turės izoliuotis. Laisvai Raseiniuose vaikšto praėjusią savaitę atkeliavęs vairuotoju ES atstovybėje Kabule dirbęs afganistanietis su šeima: „Draugiški, žmonės atrodo draugiški – ir man, ir mano šeimai.“
Lietuviams atvykėlių kaimynystė – staigmena
Kaimynai iš tokios tolimos šalies vietiniams tapo staigmena. Kai kurie nuo islamistų bėgančius žmones užjaučia net su ašaromis:
„Vakar žiūrėjau per televizorių, kaip tuos vaikus nešioja kareiviai, aš negalėjau, verkiau. O pasakė, kad atvežė čia. Linkiu jiems tik gera, gera.“
„Karas yra karas, neduok tu Dieve niekam.“
„Aš čia pats rytą buvau, kai pirmus 50 atvežė. Didžioji dalis yra vaikai, pabiručiai.“
Visgi vietinis Mindaugas pasakoja, kad daug kas tiesiog nesupranta, kad šie pabėgėliai nėra tie patys nelegalai, kurie plūsta iš Baltarusijos. Žmonių nuomonės yra įvairios:
„Paprasčiausiai maišo anuos su šitais. Ir karas feisbuke tarp komentatorių.“
„Nuo karo čia bėga žmonės. Nuo karo. Bet čia žmonės neturi valgyt, gyvent neturi kur. Dar jų reikia. Tai kas juos maitins? Pensininkai lietuviai?“
Meras atkerta, kad daug daugiau vietinių geranoriški ir net siūlo paramą maisto produktais ar higienos priemonėmis. Ir ramina, kad mokiniams nereikės gyventi kartu su pabėgėliais.
„Kreipėm dėmesį, kad būtų lokalu, daug vietos, kiek įmanoma patogu gyventi. O moksleivių klausimą tikrai išspręsime, kad nesidubliuotų ir negyventų su čia esančiais afganistaniečiais“, – sako Raseinių meras Andrius Bautronis.
Prieglobsčio besiprašančių afganistaniečių Lietuvoje – jau šimtas. Trečiadienį popiet Vilniaus oro uoste nusileido ir dar vienas lėktuvas su vertėjais ir šeimų nariais. Tikriausiai ketvirtadienį atvyks ir trečias lėktuvas. Iš viso Lietuva priims apie 170 afganistaniečių.
Kabule veiksmas tebevyksta, o epicentre – ir mūsų specialiųjų operacijų pajėgų kariai. Kaip sako jie patys, Kabulo oro uostas dabar paverstas didžiule karine baze. Mūsiškiai po patį Kabulą nevažinėja, tačiau iš oro uosto prieigų rankioja Lietuvai padėjusius afganistaniečius.
„Turim tam tikrų atpažinimo signalų prisigalvoję, yra ir mūsų trispalvė vėliava ir panašiai, ir tam tikri kiti ženklai, ir tuomet kada atpažįstame jau saviškius, bandome juos prisikviesti, kad jie prieitų iki tokio upelio ribos, ir po to iš to upelio mes juo ištraukiame tiesiog fiziškai“, – teigia Lietuvos karys Afganistane Gintautas Ciunis.
Pasiėmę reikalingus žmones, juos mūsų kariai veža maždaug 6–7 kilometrus, iki vietos, kur sename remonto angare jie įkūrė improvizuotą bazę. Naudojasi surastais ir paliktais automobiliais, kuriuos dar ir išpaišė lietuviškais ženklais – kad teritorijoje juos atpažintų ir pačių mašinų niekas nenuvarytų. Patys talibai yra už oro uosto teritorijos, kurios perimetrą saugo amerikiečių pajėgos.
„Čia yra tokie savotiški laukiniai vakarai, iš tikrųjų, visiškai laukiniai vakarai, kur yra daugybė žaidėjų. Daugybė įvairiausių šalių ginkluotų pajėgų, kurie daro visi tą patį darbą, visi suinteresuoti savo, pirmiausiai savo sėkme“, – tęsia jis.
Tiesioginės grėsmės mūsų kariai sako dar nepajutę, tačiau atmosfera įtempta.
„Šūviai girdisi, girdisi dažnai iš įvairiausių pusių, jie gali būti įvairiausiais tikslais, būna šūviai šaudomi į orą, kadangi tose vertėjų paėmimo taškuose susidaro spūstys, tikrai nežmoniški žmonių kiekiai, didžiuliai, ir spūstys tikrai pavojingos, esam girdėję, kad yra ir žuvusių spūstyse žmonių“, – kalba G. Ciunis.
Grįš mūsų kariai į Lietuvą patys paskutinieji, kai visi pagalbininkai vertėjai su šeimomis bus jau Lietuvoje. Migracijos departamentas mano, kad pabėgėlio statusą šie žmonės gaus per mėnesį. Visgi, dar reikės įsitikinti, kad tarp atvykusiųjų nėra pavojingų asmenų.
„Rizikos visada egzistuoja, nes ir sutartys buvo sudarytos prieš 8, 10, 15 metų. Patys suprantat, kad per tą laiką daug kas galėjo keistis, dėl to antrasis operatyvinių tarnybų departamentas taip pat apklausas darys“, – tikina krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Vyriausybė vertėjų ir jų šeimų poreikiams Lietuvoje užtikrinti skyrė 600 tūkst. eurų.
