„Jeigu kokie nežinomi, tai bėga prisidenginėja, jei neturi kaukės“, – sako lietuvė Kambodžoje Erika Miselytė.
Į užsieniečius jausmingai reaguoja vietiniai Kambodžos gyventojai. Erika prasidėjus koronaviruso krizei pasaulyje liko Koh Ronge, į rojų panašioje saloje Kambodžoje.
Iš čia pastarąjį mėnesį niekas neišvyko, niekas ir neatvyko. Keltai pradėjo veikti tik šią savaitę. Vilnietė Erika džiaugiasi, kad karantiną pasitiko būtent čia. Koh Rongo saloje neužfiksuotas nei vienas susirgimas. Mergina neslepia – pastarąjį mėnesį gyvenimas panėšėjo į užsitęsusį vakarėlį.
„Šiaip tą mėnesį, nežinau, pragėriau. Buvo tokių vakarėlių kur kortom žaidėm visokius žaidimus kartą per savaitę, bet… Vis tiek iš esmės, kaip ir dauguma iš mano draugų Lietuvoje, užsipirkę alkoholio ir girtuokliauja, tik, kad mes turim daugiau laisvės, maudomės, pasideginam, vakare susirenkam, darom šeimyninius pietus“, – pasakoja E. Miselytė.
Tiesa, Erikai pradeda sekti santaupos, sienos uždarytos, todėl išvykti kol kas ji niekur negali. Kada ir kaip Erika galės ir ar turės už ką grįžti namo, taip pat dar nežino. Be to, Kambodžoje pradeda strigti elektros tiekimas. Jis dingsta bent porą kartų per dieną. Tuomet nebeveikia ventiliatoriai ir tenka kęsti beprotišką karštį.
Visai kitoks karantinas Fuerteventūroje, kur redaktorė Jurga Baltrukonytė jūrą gali matyti tik kartą per savaitę žingsniuodama į šalia namų esančią parduotuvę ar per savo balkoną. Tiesa, būtent balkonas kiekvieną vakarą tampa tikru išsigelbėjimu nuo spaudžiančių keturių namų sienų.
Kartu su kaimynais paplojus Jurga kasdien su savo šeima būtinai dar ir sportuoja.
„Septintą valandą vietos laiku čia tradicija ploti balkonuose, tai išeinam paplojam ir tada einam sportuoti, kaip kas galim. Bet turim pratimų kompleksą, vėlgi stengiamės laikytis rutinos ir griežtai daryti, netinginiauti, tų pratimų tokį skaičių, kitų pratimų, kitą skaičių, kad būtų fizinė nauda“, – teigia Lietuvė Fuerteventūroje Jurga Baltrukonytė.
Tiek laiko išbūti griežtai uždarytai namuose, pasak moters, labai nelengva. Natūralu, kad dažnai kyla nerimas dėl ateities. Moteris tikėjosi, kad Ispanija praneš apie karantino sąlygų švelninimą bent jau Kanarų salų gyventojams, kur užfiksuoti 2067 koronaviruso atvejai. Lyginant visos šalies mastu – skaičius nedidelis, ligos plitimas atrodo sustabdytas. Tačiau, deja, eilinį kartą teko nusivilti.
Griežtas karantinas yra pratęstas iki gegužės 9-os dienos. Gera ta, kad yra vienintelis švelninamasis žingsnis, kad vaikai galės šiek tiek išeiti į gatvę – nežaisdami, nelakstydami, neužsiimdami sportu“, – kalbėjo J. Baltrukonytė.
Lietuvė Agnė Verikaitė gyvena Turkijos sostinėje Stambule. Paprastomis dienomis čia žmonėms į darbą ar į parduotuvę judėti leidžiama, tačiau savaitgaliais į gatves išeiti leidžiama tik tiems, kurie vedžioja šunį ar maitina kates.
„Stambulo ir kai kurių kitų miestų merai labai gražiai elgiasi su gyvūnais. Kai pvz šeštadienį-sekmadienį mes negalim išeiti į gatves, tai, kaip žinot Turkai labai myli kates – ant kiekvieno kampo labai daug visur kačių. Jie specialiai yra pasamdę visur darbuotojus, kurie maitina gyvūnėlius per šitą draudimą išeiti į gatvę“, – sako lietuvė Turkijoje Agnė Verikaitė.
Paragvajuje – tik keli šimtai Covid-19 ligos atvejų, tačiau pasak ten mokytoja dirbančios lietuvės – visa šalies ekonomika sustabdyta ilgiau nei mėnesiui, išeiti taip pat galima tik iki parduotuvės. Pasak jos – ekonomika ten visiškai sustojo, atsirado daugybė smarkiai skurstančių žmonių. Be to, vyriausybė svarsto apie mokslų nutraukimą visus ateinančius metus.
„Prieš porą dienų ministras pasakė, kad nėra patartina atidaryti mokyklas visus metus. Kad prasidėtų jų mokslo metai tik vasario mėnesį. Kitais metais“, – pasakoja lietuvė Paragvajuje Gintarė Dičkutė.
Pietų Afrikos respublikoje užstrigę lietuviai pasakoja, kad ten paskelbtas vienas iš griežčiausių karantinų pasaulyje – šalyje visiškai uždrausta prekyba alkoholiu ir tabaku, tačiau dėl silpnos ekonomikos labai sparčiai daugėja badaujančių ir išmaldos prašančių žmonių.
