Baltijos jūroje iki juosmens į vandenį subridę vyrai ir moterys graibštais gaudo gintarą. Lietuvos pajūryje pučia pietvakarių vėjas, šviečia saulė ir yra šilta. Idealios sąlygos gintarų rinkėjams. Tai jiems ne tik hobis, o ir pragyvenimo šaltinis.
Jūros dumblą ir įvairias sąnašas jie traukia specialiais graibštais ir sijodami ieško Baltijos aukso:
„Ne, nedaug, 40 metų. Per savo rankas jau praleidau daug. Ne, ne tonomis. Kartą pagavau 9 kilogramus.“
„220 gramų. Na, pasisekė. Čia sėkmės dalykas. Eini, eini – nieko, o kitą kartą žiūrėk, ir pagauni ką nors.“
Kol profesionalai ieško tokių laimikių, eiliniai miestelėnai džiaugiasi ir smulkiu gintaru. Dažnas vos per kelias minutes prisirinko pilnas kišenes:
„Aš pirmą kartą dalyvauju tokiame procese, kad būtų tiek daug gintaro. Ir iš tikro jo nemažai yra. Va, turiu maišelyje, žiūrėkit. Nuo pat ryto 8.“
„Ką tik atėjom ir radom kelis gabaliukus iš karto. Va.“
„Va žiūrėkit. Savo anūkei duosiu.“
„15 minučių. Taip. Pažiūrėjom, kad renka vyrai. Ir va, kokią širdelės formos radau, matote? Grožis.“
Miestiečiai noriai rodo savo laimikį, o ieškotojai profesionalai ne tokie atviri:
„Tik nefilmuok.“
„Be komentarų.“
„Nenoriu televizijos.“
Toks profesionalių gintaro rinkėjų paslaptingumas nestebina. Ne į kamerą jie pasakoja, kad sužinoję, jog Baltija pažėrė gintaro, į Klaipėdos pajūrį suvažiuoja net latviai. Tad konkurencija milžiniška. Baltijos auksą iš rinkėjų superka amatininkai. Gintaro kaina priklauso nuo jo dydžio ir kokybės.
Supirkėjai nurodo, kad iš gaudytoju imdami didelius gabalus, už gramą duoda nuo 1 iki 3 eurų. O tuomet prasideda kruopštus darbas štai tokiomis staklėmis.
„Čia yra labai kruopštus darbas. Pavargsta ir nugara, ir akys, ir rankos. Tai yra tas pats, kas siuvinėti ilgą laiką. Menkiausias judesys į šoną gali sugadinti akmenį“, – sako gintaro galerijos vedėja Irina Melikian.
Papuošalais, aksesuarais ar tikrais meno kūriniais tapęs gintaras – puiki prekė ir turistams, ir lietuvaičiams, pasakoja Baltijos auksu prekiaujančios parduotuvės vadovė.
„Ir už kelis eurus galima rasti gaminuką nedidelį, bet ir su sidabru gaminys, pakabukas koks. Ir, aišku, yra topinės klasės ir karoliai, ir apyrankės. Ir su auksu, kur jau gali kainuoti ir šimtus ir tūkstančius“, – pasakoja I. Melikian.
Na, o išskirtiniai gintaro ieškotojų radiniai nugula muziejus. Štai Palangoje esančiame Gintaro muziejuje saugoma 30 000 eksponatų. Didžiausias jų – tris su puse kilogramo sveriantis Saulės akmuo. Archeologai pasakoja, kad seniausi žmogaus apdirbti gintarai yra daugiau nei 12 000 metų senumo. O štai pirmieji profesionalūs gintaro ieškotojai Lietuvoje atsirado viduramžiais.
„Gintaro ieškotojai siejami su Ordino laikais, Vokietijos Ordino laikais. Kai buvo įvesta gintaro regalija ir kai pajūrio žvejai privalėjo ir buvo prižiūrimi, kad išeitų tam tikru metu, kai gintarą mete, bet kuriuo metų laiku – ar žiemą ar vasarą ir tą gintarą rinkti bei priduoti Ordinui“, – teigia archeologė Sigita Bagužaitė-Talačkienė.
Tad istorikų teigimu, profesionalus gintaro gaudymas yra viena seniausių profesijų Lietuvos pajūryje.
