Trūksta ir pamiškėse augančių uogų, jų šiemet mažai ir ūkininkų auginamose plantacijose. Šių uogų šiemet dėl sausros gamta pašykštėjo. Šaltalankių krūmais stirnaitė domisi Alytaus rajone esančiame ekologiškame šaltalankių ūkyje, o ūkininkai guodžiasi, esą jau treti metai, kai nepasiseka surinkti didesnio šaltalankių derliaus.
„Labiausiai nukentėjome nuo sausrų, ankstesniais dvejais trejais metais, tai būtent Dzūkijos kraštas. Tai Dzūkijos krašte, mes esame Venciūnuose šiuo metu, praėjusiais metais, dvejus trejus metus nebuvo nė lašo vandens būtent šitame lauke“, – sako šaltalankių augintojas Gediminas Radzevičius.
Tiesa, kokie tiksliai nuostoliai, ūkininkai kol kas neišduoda. Kai bus surinktos visos uogos, tada ir paaiškės. O jeigu uogos ir užderėjo ant kai kurių šakų – tai jos pajuodavusios, netinkamos vartoti. Mat be to, kad uogų mažai, dar jas ir ligos užpuolė.
„Kenkėjai įvairūs, nes kenkėjai plantacijoje. Ten kur didesnė plantacija, ar uogos, ar slyvos, ar vyšnios, ten kur didesnė plantacija, ten koncentruojasi ir kenkėjai, ir padaro nemažą žalą. Mes turim ir specifinį kenkėją, šaltalankinę musę“, – pasakoja G. Radzevičius.
Tokia situacija, pasak ūkininko Dzūkijoje, kiek didesniu derliumi gali pasidžiaugti Žemaitijos ūkininkai, mat ten buvo drėgnesnė vasarą, tad ir uogų daugiau. Tiesa, ne tik pas ūkininkus, šaltalankių sudėtingiau rasti ir pamiškėse, krūmai tušti. Šalia Antakalnio poliklinikos gėrybėmis prekiaujanti Juzefa juokauja – tarp jos prekių šaltalankių niekada nebus.
„Tiesiog bijau susigadinti savo nagus“, – teigia prekeivė Juzefa.
Tačiau čia pat paantrina – uogų nerasim, nes jų šiemet tiesiog gamta pašykštėjo. O ir pernelyg didelės paklausos nėra. Vos vienas kitas pirkėjas pasiteirauja, kiti prie šios uogos nepratę:
„Nelabai.“
„Būna sirupas toks, tiesiog parduotuvėje pirkt. Užpilam ir ragaujam. – Pati uogų neperkat, ir iš jų nedarot? – Ne. – Kodėl? – Laiko gal trūksta.“
„Spaudžiu sultis iš jų, ir ne karštu būdu, o ir dedu į arbatas. – Jaučiat poveikį? Na, kaip poveikis, čia skanu. Ir vitamino C jis turi.“
Medikai gi sako, kad šaltalankis nepagrįstai nustumiamas į šoną – tai bene vertingiausia uoga. Žinoma, jeigu rinkta ne pakelėse, o atokiau nuo gatvių. Mat prie kelio augantis šaltalankis ypač linkęs kaupti nuodingąsias medžiagas. O jeigu uogas renkame švariose vietose, kaip sako specialistai, tuomet valgydami tokias uogas gausime itin daug naudos.
„Šimtas gramų tų uogelių, tai gera sauja iš tikrųjų, net ne pilna tokia, be kaupo, tai ji porą kartų viršija dienos normą rekomenduojamą vitamino C. Gal pusę saujos. Norint apsirūpinti du tris kartus vitaminu C, ir tada jau galima apie citriną, apie svarainį, apie serbentus nebekalbėti. Tuo tarpu, kai gaunam iš tos saujelės“, – aiškina dietologė Jūratė Dobrovolskienė.
Ir ne tik vitaminas C. Tiek šviežiose, tiek šaldytose uogose gausu ir kitokių medžiagų. Beje, šaldytų užtenka vos trijų keturių po valgio, ir gausime visko, ko reikia organizmui.
„Dar visa vaistinė. Tai yra mineralinių medžiagų, kitų vitaminų. Tai pirmiausia oranžinė spalva. Tai vitamino A provitaminai, beta karotenai, tai viena ta spalva užtaisas ir parodo, kad yra vitamino to, tai ir regėjimas, ir oda, ir širdies veikla“, – tęsia dietologė.
Gausu uogoje folio rūgšties, geležies, magnio. O iš šaltalankių sėklų dar ir aliejus spaudžiamas, jis ne ką mažiau naudingas žmogaus organizmui. Mat aliejuje gausu omega 3 ir omega 6 rūgščių. Gausu ir antioksidantų. Spausdami šaltalankių sultis, kaip antrina specialistai, žmonės turėtų nepamiršti – į jas nereikia dėti nei cukraus, nei medaus. Tai skonį gal ir pagerins, tačiau medžiagų veikimą – sustabdys.
