Turizmo agentūros džiaugiasi išaugusiais pelnais, o patys žmonės nepaliauja kartoti, kad ilsėtis užsienyje jau pasidarė pigiau nei Palangoje ar Nidoje.
Nors gamta poilsiautojus Palangoje dar lepina šiltais saulės spinduliais, vasaros atostogos pamažu tampa tik jaukiu prisiminimu. Du didžiausi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai suskaičiavo, kiek jų klientai, atsiskaitydami kortelėmis, per vasarą išleido pinigų savo šalyje ir užsienyje.
„Atsiskaitymų kortelėmis vertė buvo maždaug dešimtadaliu didesnė nei prieš metus vasarą. Tai augimas tikrai yra. Atostogoms daugelis žmonių netaupė“, – teigia SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Nors išleisti daugiau žmones vertė infliacija, tautiečiai ir keliavo daugiau, ir negailėjo pinigų pramogoms.
„Lietuvių kelionės Lietuvoje šią vasarą, birželį-rugpjūtį, neaugo. Tai žmonės daugiau išlaidavo užsienio šalyse. Dėl infliacijos ir daugiau išvykų buvo, taip pat“, – sako T. Povilauskas.
Nors vasaros kelionių sezonas dar nesibaigė, turizmo agentūros jau neabejoja, kad srautai grįžo į priešpandeminį lygį.
„Matome, kad bent jau pinigais ar pajamomis ir pelnais tikrai lenkiam 2022 metus“, – sako turizmo verslo asociacijos vadovė Žydrė Gavelienė.
O kelionės brango tiek, kiek ir bankų minimos išlaidos užsienyje.
„Išaugo apie 10 proc. Ir vidutiniškai lietuvis išleidžia 700–750 eurų vieno žmogaus kelionei su skrydžiu gerame kurorte“, – teigia Ž. Gavelienė.
Tiesa, SEB bankas pastebi, kad Graikijoje, Kroatijoje, Ispanijoje tautiečiai išlaidavo mažiau nei pernai. Tačiau plačiau atvėrė pinigines Portugalijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Išlaidos atskleidžia ir naujas lietuvių traukos kryptis. Viena jų – Islandija, į kurią vien skrydžio bilietai gali kainuoti 700 eurų.
„Islandija – augimas daugiau nei 50 proc., Juodkalnija – irgi daugiau nei 50 proc.“, – sako T. Povilauskas.
„Swedbank“ skaičiavimais, dėl infliacijos ėmę taupyti tautiečiai dabar jau pinigines atlaisvina ir pirkiniams Lietuvoje.
„Gyventojų išlaidos yra 9 proc. didesnės nei prieš metus Lietuvoje. Tai rodo, kad vartojimas atsigauna ir gyventojai turi pinigų vartoti“, – sako „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus.
Tiesa, bent „Swedbank“ klientai daugiau nei užsienio kurortuose išleidžia kaimynų lenkų parduotuvėse.
„Lenkijoje šiemet kol kas išleista apie 80 mln., antroje–trečioje vietoj yra Vokietija, Švedija, gerokai krenta sumos, perpus mažiau nei Lenkijoje“, – teigia V. Šimkus.
Dešimtuke yra ne tik Ispanija, Italija, Latvija ar Norvegija, bet ir Baltarusija. Dar prieš uždarant Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktus, režimą lietuviai papenėjo dešimtimis milijonų eurų, ir tai – tik vieno banko duomenys, neskaičiuojant grynųjų.
„Per šiuos ir praėjusius metus Baltarusijoje išleista apie 46 mln. eurų. Atrodytų, nemaža suma, bet, palyginti su vartojimu per metus, visos mažmeninės prekybos apyvartos, tai labai maža dalis, šimtoji procento“, – sako V. Šimkus.
O poilsiauti lietuviai ruošiasi ir toliau – intensyviai renkasi keliones per vaikų rudens atostogas bei Naujiesiems.
„Nuo kruizų Jungtiniuose Arabų Emiratuose iki JAV ir dalis keliaus į Egiptą, Tenerifę“, – sako Ž. Gavelienė.
Populiariausios lietuvių keliautojų kryptys išlieka Turkija ir Graikija.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
Perkant iš norvergiškų kelionių agentūrų galima rasti pigiau keliones(pravartu pasidomėti tiems kas ten dirba).
O čia LT atrodo, kad gyvena šveicarai.
