Pirmoji karantino savaitė prabėgo. Per šį laikotarpį iš užsienio sugrįžo beveik trys tūkstančiai tautiečių. Dar apie pusketvirto tūkstančio žmonių į šalį turėtų atvykti artimiausiomis dienomis. Tiesa, nuo šiol svetur viešėję nebegalės saviizoliacijai grįžti į savo namus. Ministras Veryga rengiasi įpareigoti visas savivaldybes, kad šios pasirūpintų piliečių izoliavimu. Esą vietinė valdžia jau gerokai anksčiau gavo nurodymą paruošti patalpas 14-os dienų karantinui. Štai sostinėje šiuo metu 900 laisvų vietų, o 200 tautiečių jau karantine. Viena iš izoliacijos vietų yra Vilniaus psichikos sveikatos centre, Vasaros gatvėje.
Ir patalpose, kur anksčiau buvo gydomi senyvo amžiaus žmonės, yra įrengtos 52 lovos. Taip pat veikia bevielis internetas, dušai, tualetai ir kiti patogumai. Tiesa, kol kas neaišku, ar čia gyvens iš užsienio grįžę asmenys, kurie bus karantinuojami dviems savaitėms, ar bus guldomi jau sergantys žmonės, kai ligoninėse nebeužteks vietų.
Vilniaus miesto administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad šiuo metu savivaldybė tariasi ir su viešbučiais, tad sostinė ateityje galės priimti ir kur kas daugiau iš užsienio parvykusių ar kitaip izoliuotis negalinčių asmenų. Nors patiems gyventojams už tokias paslaugas susimokėti nereikės, manoma, kad valstybei išlaidos galėtų siekti ir kelis šimtus tūkstančių savaitei. Manoma, kad para viešbutyje su maitinimu žmogui kainuos apie 30 eurų. Pavyzdžiui, tariamasi ir su viešbučiu greta oro uosto, į jį būtų galima perkelti tik atskridusius tautiečius.
„Jei šiandien atskrenda tūkstantis žmonių ir mes turėsime juos izoliuoti, rytoj ir poryt panašus skaičius, tai, tikėtina, kad galime pritrūkti vietų viešbučiuose ir reikės izoliuoti kažkur kitur. Bet kol kas nėra aliarmo, manau, kad pavyks juos visus sutalpinti“, – sako Vilniaus administracijos direktorius Povilas Poderskis.
Laikinoji sostinė izoliacijos patalpų tema kol kas nedaugžodžiauja. Esą ministras nurodymų ir rekomendacijų dar neatsiuntė. Tad tik atskleidžiama, kad laisvų vietų šiuo metu – apie 300. O kurgi žmonės bus izoliuojami – nesakoma. Manoma, kad siūloma kauniečius karantinuoti ir mediniuose kempingo namukuose, miesto viešbučiuose.
„Jei tai bus itin dideli kiekiai, tai turėsime aktyvuoti ir bendrabučius ir kitas patalpas. Jos gal neturi tokių komforto sąlygų ir tokio atskyrimo vieno nuo kito asmenų, tačiau atskrendantys žmonės į Kauną vis tiek vyks į tas savivaldybes, kurių gyventojai yra“, – pasakoja administracijos direktorius Paulius Keras.
Na, o Kauno rajono savivaldybė bent šiai dienai sutalpintų net daugiau žmonių nei miestas – 470 asmenų.
„Turime ir bendrabučio tipo kambarių ir svečių namai, hotelių, kaimo turizmo sodybų. Tai norime jiems padėkoti, kurie atsiliepė į šį šauksmą ir sutiko su savivaldybe sudaryti sutartis“, – teigia direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.
Uostamiestyje saviizoliacijai jau paruoštos 533 lovos iš jų 18 jau užimtos. Taip pat rengiamos patalpos ir medikams, kurie norės pasiilsėti po pamainos nerizikuojant namuose užkrėsti artimuosius. O visi asmenys patenkantys į karantinui skirtas patalpas turės laikytis elgesio taisyklių.
Šiauliai skaičiuoja apie 600 vietų ir išskiria tris apgyvendinimo tipus. Trys atskiri butai bus paliekami ligoninės reikmėms. Taip pat yra paruošti 167 bendrabučio tipo kambariai. Taip pat yra ir daugiau nei 100 kambarių su nuosavais tualetais bei dušais. Artimiausioje ateityje bus svarstomas ir saviizoliacijoje esančių asmenų, neturinčių artimųjų maitinimo klausimas.
„Turime grupę patalpų, kuriuose yra savarankiški sanitariniai mazgai ir tokių patalpų – 129 kambarius. Jei žiūrėti vietų skaičius – tai 266 vietos“, – sako administracijos direktorius Antanas Bartulis.
Panevėžyje vietų kol kas mažiau – apie 100. Tai ir savivaldybės būstai, socialiniai butai, sporto bendrabučiai, ir svečių namai. Žmonės dviems savaitėms gali užsidaryti ir viešbučiuose, tiesa, už tokią paslaugą jau tenka susimokėti pačiam. Taip pat svarstoma, kaip spręsti aptarnaujančio personalo saugumo klausimus, mat į karantiną asmenį atvykusį iš užsienio reikės atvežti ir palydėti. Ir vienam tokiam atvejui prireiks 2-3 apsauginių kostiumų ir kitų priemonių.
„Dalis žmonių yra viešbučiuose apsigyvenę savo noru, kiti susimokėti sutiko, kita dalis savivaldybės būstuose – iki 10 šiai dienai“, – pasakoja administracijos direktorius Tomas Jukna.
Marijampolėje vietų apie pusšimtis. Tiesa, Suvalkijos sostinėje planuojama apgyvendinti ne tik iš užsienio grįžusius, bet ir maisto produktus bei kitas prekes į ir iš Lietuvos vežančius vilkikų vairuotojus. Nors jiems 14 parų karantinas ir negalioja.
„Mes kalbamės su šio sektoriaus atstovais. Jie turi tam tikras datas, kada grįžta, kada vėl išvažiuoja ir tarp jų nebūtinai yra 14 dienų, bet, jei neturi kur izoliuotis asmeninėse patalpose, mes tą turime padaryti, kad ir 4, 5 dienoms, iki kito reiso“, – teigia administracijos direktorius Karolis Podolskis.
Savivaldybių lauks iššūkis ne tik dėl žmonių sutalpinimo, bet ir tvarkos užtikrinimo. Pastaruoju metu tiek gyventojai, tiek policijos, viešosios tvarkos pareigūnai praneša apie karantino režimo nesilaikančius asmenis. Į policiją kreipiamasi dėl vaikščiojimo viešose vietose, triukšmavimo, girtavimo. O internete dalijamasi įrašais, esą iš užsienio grįžtantys emigrantai elgiasi chamiškai – kelte piktnaudžiauja alkoholiu, gąsdina kitus keleivius, konfliktuoja ir net leidžia į darbą kumščius.
Ministras Veryga sako, jog savivaldybės turės pasirūpinti, kad karantine esantys žmonės laikytųsi tvarkos. Ir nors durų rakinti tokiems asmenims kol kas nežada, į pagalbą bus galima kviestis ir policiją ir net kariškius.
„Matyt, jei atsiras didesnė koncentracija žmonių, kurie kelia tam tikras problemas, sakykim nesilaiko rėžimo ar kyla kitų iššūkių palaikant viešą tvarką, tai galėtų būti pasitelkti ir policijos pareigūnai, saugos pareigūnai, šauliai, kariškiai“, – kalbėjo ministras Aurelijus Veryga.
Policija praneša, kad per savaitę jau sulaukė dviejų tūkstančių skambučių dėl galimų karantino režimo pažeidimų. Na, o teisingumo ministras parengė įstatymo pataisas, kuriose numatytos griežtos bausmės. Už karantino sąlygų nesilaikymą fiziniams asmenims baudos siektų nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6 tūkst. eurų. Už pirmą nusižengimą galėtų būti skirtas ir įspėjimas.
