Lietuva – labiausiai nuo emigracijos nukentėjusi valstybė visoje ES. Per 15 metų dėl emigracijos Lietuva neteko daugiau kaip dešimtadalio gyventojų. Per tą laiką iš šalies išvyko beveik 400 tūkst. žmonių.
„Emigruoja talentai, vyksta protų nutekėjimas, jauni, gabūs žmonės, kurie išvažiuoja studijuoti į užsienio universitetus ir negrįžta į Lietuvą, tai mažina Lietuvos galimybes pasivyti Vakarų Europos šalis ilgesnėje perspektyvoje“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Emigracija yra didžiulė Lietuvos problema, pastarąjį dešimtmetį mes daugiausiai gyventojų praradome. Tai tikrai skausminga. Tai parodo, kad Lietuvos ekonominė politika nelabai veikia, nesugebėjome regionuose sukurti ekonominės traukos“, – pasakoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Pagal netektą gyventojų dalį dėl emigracijos ES antroje vietoje atsidūrė mūsų kaimynė Latvija, netekusi taip pat beveik dešimtadalio gyventojų. Toliau rikiuojasi kitos Rytų Europos šalys: Rumunija, Bulgarija, Kroatija, Estija.
Pagal emigravusių gyventojų skaičių ES Lietuvą aplenkė tik Rumunija, iš kurios per pastarųjų 15 metų išvyko daugiau kaip milijonas žmonių. Tačiau Rumunijai tai mažesnis netekimas, mat joje gyvena per 20 milijonų žmonių. Antra yra Lietuva, trečia – Latvija, iš kurios išvyko per 200 tūkst. gyventojų.
Tačiau Briuselis Lietuvai užsimojo drastiškai – daugiau kaip ketvirtadaliu sumažinti atsilikimui nuo išsivysčiusių šalių skiriamą Sanglaudos fondų paramą.
„Lietuva per 16 metų narystės ES nuo 48 proc. ES vidurkio pasiekė 80 proc. ir buvo antra valstybė po Airijos iš visų ES valstybių, kuri augo labiausiai. Tai solidarumo biudžetas, jis palengva mažėja toms valstybėms, kurioms sekasi gerai, investicijos nukreipiamos ten, kur problemos su ekonomika yra didesnės“, – teigia Europos Komisijos atstovas Arnoldas Pranckevičius.
Artėjant lemiamoms deryboms dėl europinės paramos ateinantiems 7 metams, dėl didžiulės emigracijos galime turėti bent šiek tiek ir naudos. Europos Tarybos vadovas Šarlis Mišelis jau siūlo kompensaciją šalims, kurios patyrė spartų gyventojų skaičiaus sumažėjimą.
Europos Sąjungos sanglaudos fondų parama nustatoma pagal šalies BVP vienam gyventojui. O šis rodiklis Lietuvoje itin išaugo dar ir dėl to, kad sumažėjo gyventojų. Tad, ekonomistų teigimu, būtų logiška Lietuvai mokėti kompensaciją už didelę emigraciją.
„ES parama galėtų būti duodama šiek tiek didesnė spręsti emigracijos klausimus. Kitas svarbus dalykas, kad emigravus darbingo amžiaus žmonėms, didėja spaudimas socialinės apsaugos sistemoms“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
„Regionai, atokesnės savivaldybės stipriai nukraujavo. Tai yra puikus įrodymas, kad Lietuvai sanglaudos lėšų ir politikos vis dar reikia. Per šį argumentą galbūt yra įmanoma kažko pasiekti“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Ankstesniais metais Sanglaudos fondų parama Lietuvai siekdavo vidutiniškai beveik po 1 milijardų eurų metams. Tad Briuselio siūlomą paramos sumažinimą 27 proc. vyriausybė vadina šoko terapija – parama mažėtų 1,8 mlrd. eurų 7 metams, arba po 260 mln. eurų kasmet.
„Turi būti išlaikyta kryptis, kad žmonės gautų tinkamas paslaugas. Lėšos, kurios gaunamos, išmokos žemės ūkiui, kad būtų vienodos sąlygos visiems“, – pasakoja aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
„Šalims, iš kurių labai daug emigravo žmonių, būtų padengiama, kompensuojama, kad atsirastų kažkoks koeficientas. Nes 2020-2027 m. planuose yra Lietuvai mažinti beveik 27 proc. finansavimą“, – teigia Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas.
Dėl ateityje mažėsiančios paramos priekaištaujančiai vyriausybei Europos Komisija siūlo efektyviau paramą naudoti, o ne skųstis dėl negautų milijonų.
„Lietuvai socialinė atskirtis, regionų skirtumai, nelygybė yra didžiausios problemos. Sanglaudos investicijos protingiausios ten, kur mažina atskirtį, žmonių įgūdžių prasme, transporto infrastruktūros jungčių“, – kalbėjo A. Pranckevičius.
Derėtis dėl europinės paramos ketvirtadienį į Briuselį vyks prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau Briuselio pareigūnai aiškina, esą Lietuva turi susitaikyti su mažėjančia Sanglaudos fondų parama, nes šalis priartėjo prie ES pragyvenimo lygio vidurkio. Be to, daugiau europinių lėšų reikalauja imigracija, klimato kaita, bendra gynyba.
