Vyriausybė, verslas ir gyventojai toliau ruošia Ukrainai tiek karinę, tiek humanitarinę pagalbą. O Vilniaus centre ant apleisto Maskvos namų stogo atsirado Rusiją siunčiantis užrašas.
Lietuva jau yra perdavusi Ukrainai raketinių sistemų „Stinger“, kuriomis štai taip ukrainiečių kariai apšaudo rusų sraigtasparnius, taip pat Kalašnikovo automatų, šarvinių liemenių, termovizorių. O dabar vyriausybė ruošia naują karinių priemonių siuntą, tiesa, neįvardina jos vertės ir turinio.
„Mes paramos konkrečios nebeįvardinsim, yra negerų signalų iš Baltarusijos pusės. Vykstant karui ir realūs pavojai paramos tiekimui. Dirbam, tiekiam paramą, o kokią, kokiais kanalais ir kaip stengsimės neįvardinti, kol nebus kita saugumo situacija, karas Ukrainoje nesibaigs“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Vakar Aleksandras Lukašenka Baltarusijoje surengė tariamą referendumą ir gyventojams neva pritarus, kad pakeitus Konstituciją Baltarusijoje nuolat būtų dislokuoti branduoliniai ginklai ir Rusijos kariuomenė, o Aleksandras Lukašenka galėtų likti valdžioje dar 13 metų. Lietuvos vyriausybė šio referendumo ir jo rezultatų nepripažįsta, o grasinimus Baltarusijoje dislokuoti branduolinius ginklus vertina kaip Putino grasinimų tąsą.
„Komentuoti to, kas vakar vyko, kaip referendumo neapsiverčia liežuvis. Baltarusijoje demokratiniai rezultatai neveikia. Kas nupiešia rezultatus, kodėl tokius, per kiek laiko, neverta aušinti burnos. Tai eilinis feikas, jokio kito žodžio tam nėra“, – kalba Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Vasalo galvoj branduolinis ginklas, baikit, ne apie tai kalba, kuriama iliuzija, kad ten gali būti branduolinis ginklas. Svarbiau dabar dėl Baltarusijos, ar jie eis kariauti tiesiogiai, siųs karius į Ukrainą, ar tik leis naudotis savo teritorija ir objektais“, – sako Seimo komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Matyt, tai yra labiau galimybė, nebūtina ją pulti įgyvendinti iš karto, bet tuo pačiu labai aiškiai siunčiamas signalas Vakarų šalims, kad Baltarusija taip pat yra Kremliaus erdvė, kontroliuojama teritorija ir kad bet koks veiksmas nukreiptas į Baltarusijos pilietinės visuomenės stiprinimą, ar bet koks veiksmas nukreiptas į Kremliaus palaikomų politikų valdymą, jis galėtų susilaukti maksimalaus atsako, ką mes ir girdime iš Putino kartojant ir dabartinio karo akivaizdoje“, – komentuoja politologas Linas Kojala.
Prezidentas Gitanas Nausėda NATO ragina dar labiau stiprinti Baltijos regiono saugumą, ypač oro gynybą ir siųsti čia daugiau karių ir ginkluotės. Jis tai telefonu kalbėjo Aljanso vadovui Jensui Stoltenbergui.
O užsienio žiniasklaidai prezidentas teigia, kad stebint Rusijos agresiją Ukrainoje ir Maskvos retoriką, negalima atmesti tikimybės, kad Rusija galėtų pulti visas Europos Sąjungos šalis. Nausėda ragina JT Žmogaus teisių tarybą dėl karo Ukrainoje veikti ryžtingiau, o vyriausybė dėl Maskvos ir Minsko vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui kreipiasi į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokurorą.
„Galime suformuoti labai rimtą bylą, ateities precedentą, kad nekiltų kitiems pamąstymų taip daryti“, – teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Didindama paramą Ukrainai, į jos dvi gydymo įstaigas vyriausybė dabar ruošiasi išsiųsti 24 Lietuvos medikus. Pasak sveikatos apsaugos ministro, savanoriškai vykti į Ukrainą jau yra pasiprašę 250 medikų, tačiau ne visų specializacijų gydytojų ukrainiečiams šiuo metu reikia.
„Kreipėsi įvairių specialybių žmonės, bet su ukrainiečiais esame suderinę ir naujausia, ką jie mums siunčia žinutę, tai jiems reikia paramedikų, slaugytojų, anesteziologų, reanimatologų. Būtent tokiu būdu formuojame“, – aiškina sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Vyriausybė siųs į Ukrainą ir 30 krovininių vilkikų medicininės įrangos už 4 mln. eurų. Tarp skiriamų priemonių – veido kaukės, chirurgijos įrankiai, tvarsčiai, neštuvai, vienkartinės pirštinės, ventiliacijos aparatai, medikamentai.
O prekybininkų suteiktą maisto labdarą „Maisto bankas“ jau ruošiasi siųsti į Ukrainą. Maisto siuntas ukrainiečiams žada ir ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, o Aplinkos ministerija ketina Ukrainos pareigūnams nusiųsti 80 visureigių ir kitos įrangos.
„Sukrovėm pagrindinius 12 produktų, kuriems nereikia didelio paruošimo, užpilti vandens, atsidaryti ir valgyti. Konservuota mėsa, pupelės padaže, konservuotos sriubos“, – kalba „Maisto banko“ atstovė Miglė Petronytė.
„Ministerija dovanoja 79 visureigius, 115 valčių, per 200 žiūronų, 140 neperšaunamų liemenių ir kitos įrangos“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Baltarusijos ambasados Vilniuje darbuotojai šiandien siuva ir riša valstybinę sovietinę Baltarusijos vėliavą po vakarykščio išpuolio, kai perlipę ambasados tvorą du vyrai ją nuplėšė. Policija pažeidėjus sulaikė, jiems gresia baudžiamoji atsakomybė už valstybės simbolio išniekinimą. Ambasados teritorijoje rasti 3 buteliai su degiu skysčiu, o viena siena – apdegusi. Po šio išpuolio premjerė prašo policiją sustiprinti tiek Baltarusijos, tiek Ukrainos ambasadų apsaugą nuo galimų provokacijų.
„Labai prašyčiau daryti viską, kad būtų išvengta provokacijų ir nesusipratimų. Nereikia sukurti pretekstų Rusijai ar Baltarusijai įvykius Lietuvoje išnaudoti propagandos tikslais“, – sako I. Šimonytė.
Vilniaus prokurorai ir policija taip pat atlieka tyrimą dėl praėjusią savaitę sumušto Rusijos ambasados diplomato. Užrašas atsirado ir ant apleistos neteisėtos statybos – nebaigtų statyti Maskvos namų priešais Gedimino pilį.
Prokuratūra, premjerė ir Vilniaus meras prašo savo nuomonę dėl įvykių Ukrainoje reikšti teisėtai, nesmurtauti prieš rusakalbius gyventojus, o matant provokacijas nedelsiant pranešti teisėsaugai.
