Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Neatstatydins Šimonytė nei vieno ministro,net jei tas viešai prieš kameras nužudytų vaiką.Pofig jai viskas .
Kaip galima per tris metus iš didelės partijos, kurios nariais ir rėmėjais yra tiek daug garbingų žmonių, sudėjusių šitiek vilčių į geresnę, sąžiningų ir dorų valdomą Valstybę, "sudirbti" į tai, ką matom dabar. Ir kas už jus, konservatoriai, balsuos ateinančiuose rinkimuose? Pasitikėjimą atstatysit kaip ir kada? Liūdna ir apmaudu, kad jumis tikėta.
@A+B
konservais tikejo tik defektyvūs vaikučiaiir debilai
@xrv
Jei esi kolchozinė ir bolševikinė lerva, kodėl ir kiti turi būti tokie? Buvai įtikėjęs į AMB, paskui į zuperio kunigaikštuką, kodėl mes negalėjom tikėt šitais? Kaip matai, likom išdurti ir jūs, ir mes. Lietuva....
Atsargos gen. ltn. Valdas Tutkus,
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas
Tikriausiai ne kartą teko girdėti, kad revoliucijas padaro entuziastai ir patriotai, tačiau jų vaisiais naudojasi niekšai. Nežinau, tai teisybė ar ne, ar tai taikytina ir mums, lietuviams? Matau, kas daroma su mano Valstybe, tauta, ir galima susidaryti įspūdį, jog būtent taip ir yra.
Štai jau 33 metai, kai mes nepriklausomi, laisvi. Bet ar tikrai? Juoba kad dažnai tenka girdėti klausimą: ar už tokią Lietuvą kovojome? Ar už tokią laisvę? Taip, tikrai už laisvę ir, be abejonės, ne be reikalo beveik prieš 33 metus žmonės savo kūnais ir gyvybės kaina apgynė mūsų laisvę, išvarė okupantus iš mūsų Tėvynės. Tačiau kyla klausimas: kur šiandien ta vienybė? Kur patriotizmas? Kur nesavanaudiškumas? Kaip taip atsitiko, kad būdami laisvi ir nepriklausomi patekome į interesų grupių ir klanų įtaką? Kodėl mūsų visuomenė susiskaldžiusi ir apatiška? Kodėl virš 50% piliečių tiesiog netiki permainomis, gerove, politikais ir paprasčiausiai net neina balsuoti?
Matyt, tai atsitiko ne per vieną dieną. Kartu su nepriklausomybe ir laisve atėjo būtinybė keisti mūsų gyvenimo stilių, santvarką, lygiuotis į „vakarus“, kartais net nelabai suvokiant, kas tie „vakarai“ ir kaip jie atrodo. Atsirado galimybė privatizuoti valstybinį turtą. Šaunu, tačiau kartu atsirado galimybė prisiplėšti.
Kartais pagalvoju: iš kur pas tarybinius valdininkus atsirado tiek pinigų, kad išpirktų ištisas gamyklas, įmones, žemes? Matyt, ne iš algos susitaupė. O ir iš Vakarų atėjo ne patys sąžiningiausi verslininkai (primenu, kad Lietuva ilgą laiką buvo priskiriama prie rizikingų investicijoms valstybių). Taip, kad išvogė mūsų Tėvynę brangieji. Bet dar ne viską. Dar liko gardžių kąsnių, tad ir skubama kaip galima greičiau, ir ceremonytis nėra kada.
Tačiau dar yra ir Tauta. Bet tam, kad mes patylėtume ir nekreiptume dėmesio, ir nemaišytume, atsiranda daug „svarbesnių“ dalykų. Čia ir „5-a kolona“, ir visokios mažumos su keistais reikalavimais, tankai Katedros aikštėje, kažkodėl netramdoma pedofilija, na, ir, žinoma, karas Ukrainoje. Nėra laiko pagalvoti, kas darosi namuose, Lietuvoje, o darosi, mano manymu, nelabai geri dalykai.
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas
Tikriausiai ne kartą teko girdėti, kad revoliucijas padaro entuziastai ir patriotai, tačiau jų vaisiais naudojasi niekšai. Nežinau, tai teisybė ar ne, ar tai taikytina ir mums, lietuviams? Matau, kas daroma su mano Valstybe, tauta, ir galima susidaryti įspūdį, jog būtent taip ir yra.
Štai jau 33 metai, kai mes nepriklausomi, laisvi. Bet ar tikrai? Juoba kad dažnai tenka girdėti klausimą: ar už tokią Lietuvą kovojome? Ar už tokią laisvę? Taip, tikrai už laisvę ir, be abejonės, ne be reikalo beveik prieš 33 metus žmonės savo kūnais ir gyvybės kaina apgynė mūsų laisvę, išvarė okupantus iš mūsų Tėvynės. Tačiau kyla klausimas: kur šiandien ta vienybė? Kur patriotizmas? Kur nesavanaudiškumas? Kaip taip atsitiko, kad būdami laisvi ir nepriklausomi patekome į interesų grupių ir klanų įtaką? Kodėl mūsų visuomenė susiskaldžiusi ir apatiška? Kodėl virš 50% piliečių tiesiog netiki permainomis, gerove, politikais ir paprasčiausiai net neina balsuoti?
Matyt, tai atsitiko ne per vieną dieną. Kartu su nepriklausomybe ir laisve atėjo būtinybė keisti mūsų gyvenimo stilių, santvarką, lygiuotis į „vakarus“, kartais net nelabai suvokiant, kas tie „vakarai“ ir kaip jie atrodo. Atsirado galimybė privatizuoti valstybinį turtą. Šaunu, tačiau kartu atsirado galimybė prisiplėšti.
Kartais pagalvoju: iš kur pas tarybinius valdininkus atsirado tiek pinigų, kad išpirktų ištisas gamyklas, įmones, žemes? Matyt, ne iš algos susitaupė. O ir iš Vakarų atėjo ne patys sąžiningiausi verslininkai (primenu, kad Lietuva ilgą laiką buvo priskiriama prie rizikingų investicijoms valstybių). Taip, kad išvogė mūsų Tėvynę brangieji. Bet dar ne viską. Dar liko gardžių kąsnių, tad ir skubama kaip galima greičiau, ir ceremonytis nėra kada.
Tačiau dar yra ir Tauta. Bet tam, kad mes patylėtume ir nekreiptume dėmesio, ir nemaišytume, atsiranda daug „svarbesnių“ dalykų. Čia ir „5-a kolona“, ir visokios mažumos su keistais reikalavimais, tankai Katedros aikštėje, kažkodėl netramdoma pedofilija, na, ir, žinoma, karas Ukrainoje. Nėra laiko pagalvoti, kas darosi namuose, Lietuvoje, o darosi, mano manymu, nelabai geri dalykai.
@LR
---- Patinka tai mums ar ne, tačiau akivaizdu, kad pasaulis keičiasi. Keičiasi svorio centrai, atsiranda ir iškyla nauji žaidėjai, nauji interesai, o su jais ir nauji įtakotojai. Ar šie pokyčiai palies mūsų Lietuvą? Neabejotinai. Klausimas kaip? Tai, manau, jau priklauso nuo mūsų. Nors… Jau dabar bandoma įkalti į galvas, kad didieji kalasi, o mes tik būsime ten, kur nutars už mus. Bijau, jei taip atsitiks, tai galime atsirasti ne ten, kur dauguma nori.
Kodėl valdantieji (bjaurus žodis, kokie jie valdantieji?) elgiasi būtent taip? Kieno interesams atstovauja? Kodėl mums brukamos kažkokios keistos vertybės? Kur dingo pagrindinė vertybė – Lietuvos žmonių gerovė? Gal tai jau ne vertybė? Kodėl, kai nėra atsakymų, gauname vieną – taip yra Europos Sąjungoje. Nors kai pasigilini, pasirodo, kad taip nėra, kad ne visoje Europos Sąjungoje. Ir JAV ne visai taip.
Tad kodėl mes turime žiūrėti, kaip ten yra kažkur? Mes juk gyvename čia, Lietuvoje, todėl ir turėtume galvoti pirmoje vietoje apie savo Tautą, savo žmones, nes Valstybė, mano giliu įsitikinimu, esame mes su jumis, ŽMONĖS, o ne atskirų grupuočių interesai.
Tai ką gi turime atmetus emociją? Užsienio vertybinė politika – sugadinti santykiai su kaimynais, Baltarusija padovanota Putinui ir šiandien jau niekam ne naujiena, kad Rusijos kariuomenė yra prie Vilniaus, o kaimynystėje tuoj bus dislokuotas branduolinis ginklas.
Santykiai su Kinija irgi, matyt, ne greitai pagerės, ypatingai po Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje pareiškimo. Tuo pat metu Europos Sąjungos vadovai vienas po kito lekia į tą pačią Kiniją. Greičiausiai tam, kad priverstų ją (Kiniją) skaitytis su Lietuvos pozicija ir apsaugoti mus nuo sankcijų, kurių pasekmes jau pajuto mūsų verslas. Panašu, kad Prancūzija neskubės imtis priemonių prieš „išsišokėlį“. Taip, kad teks pakariauti vieniems.
Mūsų „vertybiniai“ veiksmai su baltarusiškom trąšom, Kaliningrado tranzito ribojimais, kurstymais pasiųsti karius (tiesa, ne savo) į Ukrainą susikauti su rusais, kivirčas su Vokietija dėl brigados, matyt, irgi neliko nepastebėti Europos Sąjungoje ir NATO. Tai puikiai iliustravo Lietuvos Prezidento pasirodymas Europos Sąjungos parlamente. Matyt, sunku palyginti su „mūsų visų Prezidento“ pasirodymu. Skleidimas gandų, kad tai daroma JAV patarus ar paspaudus, tikrai neprideda visuomenėja meilės Amerikai. Atrodo, turėtume džiaugtis Lietuvos užsienio labai vertybinės politikos pasiekimais. Tik man kažkodėl liūdna.
Na, visai kitas reikalas ekonomika. Čia tai jau tikrai tvarka. Pastoviai girdėjome „ekspertų“ vertinimus apie vis kylančią ekonomiką ir gerėjantį gyvenimą, kol galiausia šiandien per radiją teko išgirsti tikrų ekspertų liūdnus vertinimus, kad pramonė smunka. Jei neklystu, kovo mėnesį – net 14% ir tai, be jokios abejonės, tinai artimiausiu metu atsilieps mums vartotojams.
O ko tikėjomės? Jūrų uostas ir Lietuvos geležinkeliai merdi (turbūt laukia, kol bus privatizuoti – juk valstybei nereikalingi), pagrindinės pramonės sritys vos verčiasi arba traukiasi iš Lietuvos. Tiesa, bankai kažkaip sugeba uždirbti milijardinius pelnus (nežinote kaip?). Ministrai laksto į JAV, ieško iš ko dar pasiskolinti. Tiesa, skolas grąžinti teks jau kitiems. Bet visgi teks. Mūsų visų sąskaita.
Kodėl valdantieji (bjaurus žodis, kokie jie valdantieji?) elgiasi būtent taip? Kieno interesams atstovauja? Kodėl mums brukamos kažkokios keistos vertybės? Kur dingo pagrindinė vertybė – Lietuvos žmonių gerovė? Gal tai jau ne vertybė? Kodėl, kai nėra atsakymų, gauname vieną – taip yra Europos Sąjungoje. Nors kai pasigilini, pasirodo, kad taip nėra, kad ne visoje Europos Sąjungoje. Ir JAV ne visai taip.
Tad kodėl mes turime žiūrėti, kaip ten yra kažkur? Mes juk gyvename čia, Lietuvoje, todėl ir turėtume galvoti pirmoje vietoje apie savo Tautą, savo žmones, nes Valstybė, mano giliu įsitikinimu, esame mes su jumis, ŽMONĖS, o ne atskirų grupuočių interesai.
Tai ką gi turime atmetus emociją? Užsienio vertybinė politika – sugadinti santykiai su kaimynais, Baltarusija padovanota Putinui ir šiandien jau niekam ne naujiena, kad Rusijos kariuomenė yra prie Vilniaus, o kaimynystėje tuoj bus dislokuotas branduolinis ginklas.
Santykiai su Kinija irgi, matyt, ne greitai pagerės, ypatingai po Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje pareiškimo. Tuo pat metu Europos Sąjungos vadovai vienas po kito lekia į tą pačią Kiniją. Greičiausiai tam, kad priverstų ją (Kiniją) skaitytis su Lietuvos pozicija ir apsaugoti mus nuo sankcijų, kurių pasekmes jau pajuto mūsų verslas. Panašu, kad Prancūzija neskubės imtis priemonių prieš „išsišokėlį“. Taip, kad teks pakariauti vieniems.
Mūsų „vertybiniai“ veiksmai su baltarusiškom trąšom, Kaliningrado tranzito ribojimais, kurstymais pasiųsti karius (tiesa, ne savo) į Ukrainą susikauti su rusais, kivirčas su Vokietija dėl brigados, matyt, irgi neliko nepastebėti Europos Sąjungoje ir NATO. Tai puikiai iliustravo Lietuvos Prezidento pasirodymas Europos Sąjungos parlamente. Matyt, sunku palyginti su „mūsų visų Prezidento“ pasirodymu. Skleidimas gandų, kad tai daroma JAV patarus ar paspaudus, tikrai neprideda visuomenėja meilės Amerikai. Atrodo, turėtume džiaugtis Lietuvos užsienio labai vertybinės politikos pasiekimais. Tik man kažkodėl liūdna.
Na, visai kitas reikalas ekonomika. Čia tai jau tikrai tvarka. Pastoviai girdėjome „ekspertų“ vertinimus apie vis kylančią ekonomiką ir gerėjantį gyvenimą, kol galiausia šiandien per radiją teko išgirsti tikrų ekspertų liūdnus vertinimus, kad pramonė smunka. Jei neklystu, kovo mėnesį – net 14% ir tai, be jokios abejonės, tinai artimiausiu metu atsilieps mums vartotojams.
O ko tikėjomės? Jūrų uostas ir Lietuvos geležinkeliai merdi (turbūt laukia, kol bus privatizuoti – juk valstybei nereikalingi), pagrindinės pramonės sritys vos verčiasi arba traukiasi iš Lietuvos. Tiesa, bankai kažkaip sugeba uždirbti milijardinius pelnus (nežinote kaip?). Ministrai laksto į JAV, ieško iš ko dar pasiskolinti. Tiesa, skolas grąžinti teks jau kitiems. Bet visgi teks. Mūsų visų sąskaita.
@LR
Myli vadą ,vadas b....bį deda.
Ekspertam sunku įsivaizduoti, Šimonytei irgi sunku įsivaizduoti ką turėtų partiečiai tokio blogo padaryti, kad ji nerastų pateisinimo.m. Numeta kokį medinį juokelį ir tipo viskas pagal planą. Bet jei tas pats atsitiktų kitoje barikadų pusėje, tada jau rėžtų kaip tokie niekšai gali eiti pareigas
„Sunku įsivaizduoti, kaip ministrė gali toliau tęsti savo karjerą“ - Ji nekalta, tai aplinka ir matijosaiciai kalti. Isiminkyte, - visada kaltas veidrodis, o ne KREIVAS sn.kis!
Gali jei Šimonytė dirba su tokia dvigubų standartų pozicija ir yra priklausoma nuo partijos vado. O Nausėda bestuburis ir toliau nei horizontaliai nei vertikaliai nejuda . Greiti nuteisti kitus o patys neliečiami.
Tes tes...- stogas bergiu apsaugos, ar jau uzmirsot Kreivojo nuotykius? Ismete is ministru, - tiesai pas kubiliu, jo patareju, sitos niekas net nejudins. Tai bandos sventosios karves, - kaip INDIJOJE!
Reto šlykštumo feisas!!!…
@Verdiktas
Tvartelio elitas...- geresniu neaugina.
betgi cia yra geriausia, kas galejo nutikti Lietuvai, ar as kazka sumaisiau???? kur Shurajevas? kur visa palaikymo komanda, kodel tik delfyje lindi??? kodel tyli?? alioooo
Komunikacijos ekspertai apie Šiugždinienės poziciją: „Sunku įsivaizduoti, kaip ministrė gali toliau tęsti savo karjerą“