Tiesa, kai kurie tautiečiai atneša tokių drabužių ar avalynės, kuri tinka keliauti tiesiai į atliekų konteinerį, o ne vargstantiems žmonėms.
Kūdikiai ant rankų, nerimastingos ir klausiančios akys, tokie vaizdai visu pajėgumu pradėjusiame dirbti pabėgėlių iš Ukrainos registracijos centre Klaipėdoje, įsikūrusiame šalia futbolo mokyklos Paryžiaus komunos gatvėje. Per pirmas porą darbo valandų ten jau apsilankė du šimtai žmonių, ir srautas tik auga.
Klaipėda ir Vilnius tapo pagrindiniais pabėgėlių traukos centrais dėl plačiai suprantamos rusų kalbos. Tiek ukrainiečiams, tiek juos lydintiems lietuviams klausimų centre kyla daug. Savo tėvynainius atlydi jau spėję Klaipėdoje įsikurti ukrainiečiai:
„Pažįstama atvyko su vaikais. Dabar ją registruoja. Pas mus norime juos įregistruoti, jiems padėti. Gyvens pas mus. Va taip.“
„Kad užsiregistruotume, kad, kaip sakoma, nekabėtume ore. Mes jau atvykome į šalį ir esame čia.“
„Dėl darbo konkrečiai. Ar reikia jas registruoti, kad gautų darbo. Ar kažkokias kompensacijos jiems bus išmokamos, ar nebus išmokamos.“
„Aš čia tam, kad rasčiau darbą, kol būsiu Lietuvoje. Kad užsidirbčiau ir nepiktnaudžiaučiau Lietuvos svetingumu.“
Į visus šiuos klausimus stengiasi atsakyti kelios dešimtys dirbančių įvairiausių organizacijų ir įstaigų specialistų. Atėjusį žmogų pasitinka savanoris ir, išklausęs jo problemą, nukreipia prie atitinkamo stalo, kur pabėgėlis gali susitvarkyti asmens dokumentus, užsiregistruoti būstui, maistui ar kitokiai pagalbai. Neturintys nakvynės gali 72-oms valandoms apsistoti ir pačiame centre – darbuotojai rodo tam skirtą patalpą.
„Buvome labai nustebę, kad žmonės kantrūs yra ir pakantūs. Labai kantriai išklauso, net jei kažkokia informacija juos šiek tiek nuvilia, jie elgiasi labai labai kantriai ir ramiai“, – teigia Raudonojo Kryžiaus skyriaus Klaipėdoje vadovė Alina Birbalaitė.
„Aptarnaujame nepriklausomai nuo to, ar jie atvyksta su biometriniu pasu, ar turėdami vidaus pasą, ar tik gimimo liudijimą“, – sako migracijos departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Sandra Knyzelienė.
Tiesa, į centrą įleidžiami tik ukrainiečiai. Juos atlydėję lietuviai lieka lauke.
„Tai yra vien dėl to, kad mes galėtume suvaldyti srautus. Nes atvažiuoja, pavyzdžiui, du ukrainiečiai ir keturi lydintys lietuviai, pas kuriuos yra apsistoję“, – kalba pagalbos centro koordinatorius Tomas Mikelkevičius.
O kol suaugusieji tvarko reikalus, vaikai piešia laisvę ginančius karius, kurių nemaža dalis yra jų tėčiai ar broliai. Centras dirba visą savaitę nuo 8 iki 22 valandos. Šurmulio netrūksta ir pagalbos ukrainiečiams centre Pirmoje Melnragėje. Ten pabėgėliai gauna buičiai reikalingų daiktų, žaislų ir drabužių. Tačiau būtent dėl jų iškyla įvairių nesusipratimų.
„Esame labai dėkingi žmonėms, kurie atneša daug gerų naujų daiktų, bet yra žmonių, kurie ar tai valosi sandėliukus, ar dar kažką galvoja. Tai čia matome daug daiktų, kuriems savanoriai skiria daug laiko rūšiuodami ir, deja, tenka išmesti“, – sako pagalbos centro įkūrėjas Jevgenijus Sokolovas.
Statybinis ir keli buitinių atliekų konteineriai pilni drabužių ir avalynės, kurie tinkami nebent išmesti ar apsirengus išmaldos prašyti siekiant sukelti graudų vaizdą.
„Būna daiktų, kuriems virš 50 metų, ar suplyšusių, ar supelijusių, labai įvairų. Labai prašome žmonių nešti tokius daiktus ar tokius drabužius, kurių nebūtų gėda apsivilkti patiems ar norėtų, kad rengtųsi jų vaikai“, – kalba J. Sokolovas.
Centras drabužių jau nebepriima, jų yra užtektinai. Tačiau trūksta naujų apatinių bei kojinių. Laukiama paspirtukų, riedučių, higienos priemonių, stelažų, smulkios buitinės technikos ir, žinoma, savanorių. Mat Klaipėdos krašte jau užsiregistravo per tūkstantis ukrainiečių.
