Kas turėtų išspręsti eilių problemas pasienyje – ministerijos tarpusavyje neapsisprendžia, nežino ir kas apskritai atsakingi. O pasigirsta net tokių kalbų, kad Lietuva taip pat galėtų uždaryti sienas su Baltarusija, kaip tai padarė lenkai.
Nuo savaitgalio pasienyje su Baltarusija nutįsusios kilometrinės vilkikų eilės nemažėja: „Medininkuose yra šiai minutei 500 su viršum, Raigarde netoli 400.“
Tokios panašios eilės buvo ir pirmadienį, ir antradienį. Tačiau muitinė vis tiek aiškina, kad situacija gerėja.
„Tai galiu pasakyti, kad situacija stabiliai gerėjanti. Ta prasme, eilės didžiausios išlieka Medininkuose ir Šalčininkuose. Kitur, iš tiesų, eilės nėra tokios didelės“, – tvirtina Muitinės departamento atstovas Laimis Žlabys.
Pasak vežėjų, per kitus punktus trečiųjų šalių vairuotojai ir nevažiuoja. O Medininkų pasienio punktą renkasi dėl to, nes tai arčiausiai Minsko.
Todėl vežėjams neatrodo, kad situacija gerėja. Neva dabar šiek tiek sumažėjusios eilės išsilaikys vos keletai dienų. Mat, dar ne visi trečiųjų šalių vežėjai gavo leidimus važiuoti per Lietuvą. Artimiausiu metu sulauksime didesnių vilkikų srautų iš Kazachstano.
„Manau, kad jos tikrai padidės. Ir mes tą kalbėdami visada pažymim, kad tai yra pasekmė visų šių globalinių ir techtoninių, geopolitinių lūžių“, – teigia „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Muitinė primena, kad nepatenkinti vežėjai vilkikus gali nukreipti į laisvesnius pasienio punktus.
„Nebūtinai viskas gali važiuoti per Latviją ar kitus punktus. Vis tiek skaičiavimai yra vykdomi, kas kiek laiko gali užtrukti“, – kalba Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas vadovas Povilas Drižas.
„Arba jie pasirenka laukti eilėje parą, dvi, tris ar keturias, arba jie sukaria kokį šimtą kilometrų toliau ir per parą pravažiuoja. Čia jų pasirinkimas“, – tikina L. Žlabys.
Didžiausi nesklandumai pasienyje kilo po to, kai Lenkija visiškai uždarė sienas vilkikams su Baltarusija, Lukašenkos režimui įkalinus lenkų aktyvistą ir žurnalistą. Todėl vežėjai sako, kad dėl Lenkijos sprendimų, Lietuva dabar tapo trečiųjų šalių vežėjų į Baltarusiją koridoriumi. Ir net abejoja, ar Lietuva apie tokius sienos uždarymus iš anksto žinojo.
„Žinau, kad vyko konsultacijos, bet tos žinutės, kad mes čia uždarom nuo tada iki tada, nežinau, ar ji buvo. Nors mes savais kanalais gavome 20 dieną iš Lenkijos kolegų, kad 21 dieną uždaromi punktai tam tikri, o nuo 28 dienos ir siena“, – sako P. Drižas.
Tad, ką apie sienų uždarymą žinojo Lietuvos muitinė?
„Šiaip buvo girdėta ir anksčiau tokių kalbų, bet patvirtinimo tokio tikro mes negavome iki praeito penktadienio. O penktadienį, kai mes gavome šią žinią, tai mes buvome pastatyti prieš faktą“, – tvirtina L. Žlabys.
Savo ruožtu, vežėjai ir toliau muitinės prašo didinti darbuotojų skaičių: imti iš rezervo ir siųsti į pasienį. Esą dar savaitės pradžioje punktuose dirbo vos keturi muitininkai. O sieną kerta keli šimtai vilkikų. Be to, dėl sankcijų juos patikrinti reikia kur kas nuodugniau.
„Aš manau, kad mes turime išlaikyti tą pralaidumą, kurį esame nusistatę. Bent jau pradėkime nuo to. Jei esame nusistatę praleisti penkis šimtus mašinų, tai ir praleiskime“, – teigia Z. Buivydas.
Įprastai 500 vilkikų per dieną muitinė ir praleisdavo. Tačiau muitininkai atkerta, kad jau padarė viską.
„Situacija yra suvaldyta. Pareigūnų dirba ne minimaliai. – Tai kiek? – Dirba pareigūnų kiekviename poste daugiau nei šeši. Nes kritinis skaičius ir yra šeši pareigūnai“, – aiškina L. Žlabys.
Vis dėlto muitinė aiškina savo versiją: kas visgi kiša pagalius į ratus.
„Kad mūsų kaimynai baltarusiai šiek tiek turbūt lėčiau dirba negu mes. Mes turime faktų ir nuotraukų įrodančių, kad yra periodų parose, kad tiesiog tas srautas, apdorotas tiek muitinės, tiek pasienio tarnybos nepriimamas Baltarusijos pusėje“, – sako L. Žlabys.
Nuotraukose matosi, kad iš Lietuvos išleisti vilkikai, tik kirtę Lietuvos pasienio punktus stringa prie Baltarusijos sienos. Nuotraukose matyti, kad tokie patys vilkikų srautai Baltarusijos pusėje matomi kasdien.
Pasak Muitinės, Lietuvai su Baltarusija dėl vilkikų srautų susitarti vargu, ar įmanoma. Tad tenka ieškoti kitų būdų. Vis dėlto kyla klausimas, kodėl Lietuva negali pasielgti taip vienašališkai – uždaryti sienas su Baltarusija vilkikams, kaip tai jau padarė Lenkija.
„Lenkija šiuo atveju turi atskirą rinką. Jie mato iš savo pusės kitaip. Jie daug dalykų yra padarę nederindami su Europos Sąjunga. Šiuo atveju, mes tokios prabangos neturim, mes turim derinti su visa bendruomene“, – kalba P. Drižas.
O ministerijos neapsisprendžia, kas šioje situacijoje atsakingi. Už vežėjų problemas atsakinga susisiekimo ministerija atsakomybės kratosi ir nukreipė į vidaus reikalų ministeriją. Ar nereikėtų ir Lietuvai uždaryti sienų su Baltarusija trečiųjų šalių vežėjams, vidaus reikalų ministrė atsako taip.
„Jūs turėtumėt klausti tų asmenų, kurie yra atsakingi už tą sritį. Mes kalbame apie pasekmes ir tai, kaip mes galėtume sukontroliuoti ir suvaldyti tam pasitelkiant papildomus pareigūnus“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Transporto aljanso duomenimis, iš laukiančiųjų kirsti sieną vos keli procentai yra Lietuvos vežėjai. Mat, Lukašenkos režimas leidžia tik kirsti sieną ir palikti krovinį, o ne važiuoti tranzitu.
