Tuo metu smulkieji ir vidutiniai verslininkai didina spaudimą Vyriausybei. Jau grasina ne tik teismais Lietuvoje, bet ir skundžiasi Briuseliui.
Darbdavių konfederacija skundžia Vyriausybę Briuseliui dėl galimai diskriminacinių verslo ribojimų per karantiną. O finansų ministrė teisinasi, kad ribojimai panašūs ir kitose šalyse, jai esą svarbiausia gyvybės.
Smulkieji prekybininkai – nevilty: neišgyvena iš 260 eurų
Šiaulių Dvaro turgaus prekeiviai – nevilty. Drabužiais paviljonuose prekiauti draudžiama, tad kas gali, prekiauja ant stalų lauke.
„Mes šąlam, didelė diskriminacija padaryta. Šlepetės, sodininkams kaliošiukai, treningai, kojinytės. Bet žmonės pasiilgę džinsų, kedų, batų, bet negalime lauke prekiauti, oro sąlygos neleidžia“, – sako prekeivė Rasa.
Prekeiviams jau pabodo ketvirtą mėnesį gyventi iš 260 eurų kasmėnesinės išmokos, jie reikalauja greičiau leisti jiems pardavinėti savo prekes. Tris mėnesius jiems prekiauti turguje ne maisto prekėmis draudžiama. Žmonės nebežino, ko griebtis:
„Dabar išgyventi neįmanoma. Prekybos centrai pilni žmonių, srautai didžiuliai, o mes uždaryti, negalime prekiauti. Kelintas mėnuo neklausia, kaip šeimos gyvena, ar badaujam. Valstybei mes neįdomūs. Perkuosi patentą lauko turguje, kad galėčiau uždirbti už nuomą mugėje.“
„Iš Vyriausybės gauname 260 eurų, daugumos prekiautojų sąskaitas kompensacija pravesta 300 eurų. Viskas. Neužtenka vienam skyriui padengti nuomos mokesčio.“
„Už 260 eurų pragyventi neįmanoma, reikia mokėti nuomą, mokesčius, kaip šitaip gyventi?“
„Situacija kasdien blogesnė. Nenorim pašalpų, norim darbo. Turim darbo vietas, bet negalim dirbti. Prekybos centrai gali prekiaut viskuo, kur teisybė?“
„Mūsų prekės uždarytos, prekyvietė, kur turim mokėti nuomą. Įklimpę į skolas.“
Verslininkai kreipėsi į Briuselį
Neberasdami teisybės Lietuvoje, verslininkai jau skundžiasi Briuseliui. Darbdavių konfederacija suraitė raštą Europos Komisijai, kuriuo skundžiasi diskriminacija per karantiną. Verslininkus piktina vyriausybės nustatyti ribojimai dėl prekybos ploto, reikalavimas turėti išėjimą į lauką, dėl ko vieni dirbti gali, o kiti ne.
„Nacionalinės valstybės turi atidžiai vertinti apribojimus verslui, kad po pandeminiame laikotarpyje nesudarytų atskiriems verslams išskirtinių konkurencinių padidėjimų. Vieni gali bankrutuoti, o kiti įgauti dar didesnę galią. Jei Konkurencijos taryba nagrinėtų vyriausybės nutarimus, mes nebūtume rašto rašę į EK, dabar mes neturime išeities“, – pasakoja darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
Turgaviečių atstovai grasina vyriausybei teismais dėl karantino ribojimų, kurie, esą, pažeidžia konkurenciją – žlugdo smulkiuosius, o proteguoja stambiuosius prekybininkus.
„Žmonės pikti, nepasitenkinimas. Neatmečiau net žmonių išėjimo į gatves klausimo, ne taip seniai Prancūzijoje žmonės išėjo į gatves ir išsireikalavo vyriausybės, kad būtų peržiūrėti eilė klausimų“, – teigia turgaviečių asociacijos vadovas Vytenis Butkevičius.
Finansų ministrė mėgina teisintis, kad Lietuvoje plintant pavojingesnėms koronaviruso atmainoms verslų ribojimai tebėra neišvengiami, ir į prekeivių skundus nereaguoja.
„Stebuklingo recepto, kaip riboti nenuskriaudžiant nieko, nėra. Stengiamės, kad sprendimai būtų kuo mažiau žalingi. Prioritetas yra išsaugoti gyvybes, kad kuo mažiau žmonių mirtų, mažiau virusas vystytųsi. Reikia kreipti dėmesį į mutacijas. Vilniuje, Marijampolėje matome didelę sklaidą britiškos mutacijos, kuri kelia papildomas grėsmes. Todėl atlaisvinant ribojimus reikia suvokti, kokias pasekmes gali atnešti“, – kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Valstybės skola auga toliau
Pandemijai nesitraukiant, valdantieji toliau augina valstybės skolą, kuri jau tapo didžiausia Lietuvos istorijoje. Šiemet vyriausybė ketina pasiskolinti 5,3 milijardo eurų. Skola jau artėja prie 26 milijardų eurų ir šiemet sudarys 52 proc. planuojamo Lietuvos BVP. Taigi kiekvienam gyventojui jau tenka po maždaug 8 tūkst. eurų skolos, nors dar prieš 5 metus kiekvienas buvome skolingas 2-iem tūkst. mažiau, o prieš dešimtmetį skola buvo perpus mažesnė.
„Praėjusiais metais iš skolintų lėšų buvo išleista 3,2 mlrd. eurų priemonėms, susijusioms su pandemijos valdymu, ekonomikai skatinti, vienkartinės pensijos, vaiko pinigai, kelių tiesimas, tiesioginės lėšos susijusios su epidemiologine situacija. Šiemet pirmam pusmečiui numatytas 1 mlrd. eurų išlaidų biudžete“, – sako G. Skaistė.
Nors ministrė tvirtina, kad skolos augimą jau stabilizavo, ji tebekelia nerimą Lietuvos bankui.
„Kuo labiau didės skola ir augs palūkanos, reikės daugiau biudžeto lėšų skirti skolai aptarnauti. Jei biudžeto lėšos bus skiriamos skolos aptarnavimui, ta dalis lėšų negalės būti skirta kitų viešųjų funkcijų finansavimui“, – pasakoja Lietuvos banko atstovė Eglė Coppa.
Pusę Lietuvos BVP jau viršijanti valstybės skola ekonomistui Nerijui Mačiuliui dar nekelia susirūpinimo, mat nepriartėjo prie 60 proc. Tačiau jis perspėja, kad Europos ir JAV vyriausybės bando sukelti infliaciją, dėl ko valstybių skolos nuvertės ir vyriausybės jas lengviau grąžins. Tačiau gyventojams tai menka paguoda, mat reiškia pinigų nuvertėjimą ir perkamosios galios silpnėjimą.
„Realus perkamosios galios augimas sulėtės. Jau dabar matome, kad atlyginimų augimas lėtėja, bus perpus lėtesnis nei pernai. Įsibėgėja infliacija. Jei pernai vidutinis samdomas darbuotojas galėjo džiaugtis 10 proc. perkamosios galios augimu, šiemet ji paaugs gal 1-2, o kitais metais gali nepadidėti“, – teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad algos šiemet jau nebeaugs kaip pernai, tačiau esą viršys infliaciją. Atlyginimų augimą ministerija prognozuoja maždaug po 5 proc. artimiausius trejus metus o infliaciją kasmet iki 2 proc.
