Šiuo metu Vilniaus oro uostas dar pustuštis, per dieną iš jo pakyla apie 10 keleivinių lėktuvų. Kai kurie žmonės laukia skrydžio į Varšuvą:
„Skrendu toliau negu į Varšuvą, su darbais į Norvegiją. Dėl visų viruso testų, labai gerai, žinai, kad nesergi, neskleidi, kas keliauja, žino, kad neužsikrėtę. Kainą testo man dengia darbovietė, bet greitas testas 120 eurų, brangoka, jei pačiam reiktų.“
„Aš iki Milano skrendu. Nėra kito pasirinkimo. Darbo reikalais važiuoju, kompanijai išlaidos. O ką daryti? Testas reikalingas, papildoma garantija šaliai, į kurią atvažiuoji. Žmonės ne tik poilsiauti važiuoja, ir darbo reikalais.“
Lietuviai vis drąsiau keliauja ir poilsiauti. Užsakomaisiais lėktuvais jau skraido į Egiptą, Tenerifę, Kiprą. Poilsio kainos savaitei su maitinimu Egipte ir Kipre šiuo metu prasideda nuo 350 eurų žmogui, nuo balandžio poilsiauti Turkijoje bus galima nuo 250 eurų.
Kelionių organizatoriai jau ruošia keliones ir į Bulgariją, Graikiją, Ispaniją, Portugaliją ir kitas šalis, vasarai žada pasiūlyti iš viso apie 20 krypčių. O mažesnių kainų laukti esą neverta, kuo vėliau, jos esą tik kils.
„Neverta tikėtis, kad kelionės bus pigios. Jau dabar egzistuoja paklausa, skrydžių užimtumas nemažas, „Lufthanza" 85 proc. užimtumas, emigrantinės kryptys, kur paklausa egzistuoja, JK situacija įtempta, Norvegija, tose rinkose kainos buvo iki pandemijos ir turėtų išlikti šią vasarą“, – sako oro uostų atstovas Aurimas Stikliūnas.
„Negrįšime į pigių skrydžių laikotarpį, faktas. Žemiausios kainos tuomet, kai didžiausia pasiūla ir paklausa. Situacija dabar priešinga. Nei itin pigių skrydžių, nei žemų kainų vasaros metu sunku tikėtis“, – pasakoja „Novaturo“ vadovė Audronė Keinytė.
Tiesa, organizatoriai perspėja, kad prie kelionės kainos dar iki pusantro šimto eurų reikia numatyti Covid-19 testams, prieš kelionę pirmyn ir antrąkart, atgal. Visgi šiuo metu lietuvių kelionių planams, anot kelionių organizatorių, labiausiai trukdo Vyriausybės įvestas reikalavimas grįžus iš užsienio 10 dienų saviizoliuotis.
„Remiantis kitų valstybių patirtimi, Švedijos, Kipro, Ukrainos, reikalavimai yra pertekliniai. Juos reikėtų adaptuoti suvokiant rizikas, bet įvertinant, kaip svarbu ekonomikos atsigavimui“, – teigia „Avia solutions group“ atstovas Vygaudas Ušackas.
Tačiau Vyriausybė atšaukti reikalavimo grįžus į Lietuvą saviizoliuotis neketina.
„Šie žmonės įsėda į lėktuvą turėdami testą. Taip, toks reikalavimas taikomas. Bet kadangi testo terminas 72 val. prieš įlipimą į lėktuvą. Akivaizdu, kad per 72 val. gali atsitikti visokių dalykų. Saviizoliacijos terminas sutrumpintas, jei žmogus pasidaro testą po savaitės. Tai racionalus reikalavimas, taikomas ir kitose šalyse“, – kalbėjo Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Kelionių organizatoriai daug vilčių deda į Europos Sąjungoje kuriamus imuniteto pasus. Tačiau ir juos dar nežinia, kada turėsime.
„Šiaip ar taip daugelis šalių jau renka, kaupia duomenis apie sirgimą, vakcinaciją ir duomenis apie PGR testą. Kad šie duomenys taptų atviri ir turėtų sąsają. Ir yra svarbiausia, kad būtent šis sertifikatas padės, tai bus unifikuota sistema visoje ES. Dėl vieningo, visų pripažįstamo ir suprantamo skaitmeninio dokumento Bendrija tikisi susitarti iki vasaros“, – sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Įsibėgėjant vakcinacijai ir lietuviams išsiilgus kelionių, Lietuvos oro uostų valdytojai ir kelionių organizatoriai jau trykšta atsargiu optimizmu. Vežėjai viliasi, kad namuose užsisėdėję lietuviai šiemet puls lankyti užsienyje gyvenančių giminaičių bei trauks ilsėtis į užsienio kurortus.
„Dalis keleivių jau pasirengę keliauti, ieško galimybių. Atostogų keliautojai ieško saugių galimybių kelionėms, noras keliauti veržiasi per kraštus. Tą matome mes ir oro bendrovės“, – pasakoja A. Stikliūnas.
Lietuvos oro uostai numato šiemet aptarnauti per 2 su puse milijono keleivių, tai yra beveik pusę, kiek jų buvo prieš pandemiją 2019 m.
