Pasigirdo versijų, esą jį galėjo numušti Lukašenka, kuris pernai kariniais sraigtasparniais danguje gainiojo iš Lietuvos paleistus balionėlius su baltai-raudonai-balta vėliava.
Toli horizonte lėktuvams leidžiantis į Vilniaus oro uostą – už 7–8 km nuo jo, pievelėje prie automobilių stovėjimo aikštelės vyksta pasiruošimas kiek kitokiam skrydžiui – gal net kur kas tolimesniam, nei galėtų nuskrieti bet kuris įprastas lėktuvas.
Išgirdę Oro navigacijos palaiminimą, kad kelias minutes oro erdvė bus laisva – VU radijo mėgėjai skubiai skrydžiui ruošia atmosferos reiškiniams atsparų balioną su ypatingu vos kelis gramus sveriančiu kroviniu.
Balioną prie žemės dar bando spausti vėjo gūsis. Bet po kelių akimirkų jis atsiplėšia ir į dangų lėtai kelia plonytėmis gijomis pritvirtintą saulės baterijų ir mikroschemos krovinį. Mokslininkai apie baliono kilimą praneša oro navigacijai:
„Paleidome balioną, jis skrenda dabar Pietų kryptimi. Pietų ir į Vakarus lenksis. Bet manau, kad jį aukštuminiai vėjai vis tiek pagriebs kažkada. – Pietūs–Vakarai daugmaž. Ir kaip sakėt iki 3 km apie porą valandų? – Jo, jis gan lėtai kyla, apie 1,5 m. per sekundę.“
„Mūsų tikslas yra apskrieti Žemės planetą kuo daugiau kartų. Paskutinius du bandymus: primą bandymą nuskridome kelis šimtus kilometrų tik – iš to labai daug dalykų išmokome. Na, o antru bandymu apskridome aplink žemės planetą 3,5 karto ir ta kelionė truko beveik 70 dienų, daugiau nei du mėnesius“, – pasakoja VU radijo klubo prezidentas dr. Simonas Kareiva.
Radijo klubo vadovas tikisi, kad ir šis – trečiasis bandymas – bus sėkmingas. Juk ne veltui oro uoste kelias minutes dėl jo gal net teko palūkuriuoti keleiviniam lėktuvui. O ir vien siųstuvą keliantis balionas kainuoja apie pusantro šimto eurų. Kodėl gi viso to reikia?
„Paprastam žmogui, tai yra pats lengviausias būdas įsitikinti, kad Žemė yra apvali, o ne plokščia. Tai yra labai paprastas būdas išmokti programuoti, išmokti elektronikos, išmokti fizikos, išmokti aviacijos“, – sako dr. S. Kareiva.
Mokslininkai tikisi atpiginti tokių balionų technologiją iki kelių dešimčių eurų ir sudominti šalies moksleivius, ištraukti juos iš interneto gelmių, pasiūlius kelionę aplink pasaulį. Jau kelis panašius, tik pigesnius balionus į dangų leido ir su seneliu kilimą stebintis jaunasis radijo mėgėjas.
„Kiek tavo balionas sukonstruotas toliausiai nuskrido? – Mes nežinojome, nes nesiuntė signalų jokių. Nepavyko, signalo nesiuntė, tai nežinojome“, – sako 9-erių Antanas.
„Matėme, pakilo, bet kodėl jis nesiuntė signalo, nelabai įsivaizduojame“, – priduria Antano senelis Algirdas.
Lietuvių baliono skrydį praėjus vos valandai jau stebi entuziastai iš Vidurio Europos: „Jis pakilo taip aukštai, kad jį girdi va tokia dalis signalo Europoje.“
Tiesa, po kelių valandų mokslinis balionas signalą nustojo transliuoti, sutapimas ar ne – kažkur virš Baltarusijos. Internete pasigirdo svarstymų ir juokų, esą jį galėjo numušti Lukašenkos režimas. Pernai režimo kariniai sraigtasparniai danguje jau vaikė iš Lietuvos paleistus balionėlius su baltai-raudonai-balta vėliava.
„Iš Baltarusijos žinome atvejus tai, deja, bet turime atitikti labai tokius, pakankamai griežtus reikalavimus“, – sako dr. S. Kareiva.
Visa laimė, praėjus dienai po paleidimo baliono antenos jau siunčia signalą iš Turkijos padangės. Vadinasi, per parą lietuvių balionas įveikė kone 2000 km ir jau skrieja 10–12 km aukštyje. Belieka tikėtis, kad kelionė bus ilga. Beje, tokius balionus mokslininkai gali panaudoti ir tirdami klimato kaitą, vėjų sroves, įvairius atmosferos reiškinius.
