Vaizdo kamerų girlianda ant Čiurlionio tilto stebi aplinką. Kitur ant stulpų po vieną ar du įrenginius. Iš viso 234 kameros 30-yje Kauno vietų pakabintos daugiau nei prieš dvejus metus, tačiau įjungtos tik dabar. Tiek užtruko derinimas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.
„Vaizdo stebėjimas daug kam asocijuojasi su saugumu, bet jis gali asocijuotis su pernelyg dideliu kišimusi į privatų gyvenimą, sekimu ir panašiai, kad visi klausimai būtų atsakyti, kad nebūtų per daug tų duomenų renkama, kad nebūtų jie saugomi ilgą laiką – viską buvo stengiamasi išsiaiškinti. Ir šiai dienai tam atliekamam vaizdo duomenų tvarkymui inspekcija pastabų neturi“, – komentuoja inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Morkūnienė.
Gerokai sutrumpinta vaizdo saugojimo trukmė, nuo policijos pageidaujamų 2-ejų metų iki 30 dienų. Ilgesni terminai bus taikomi tik išimties tvarka. Tokios dirbtinės akys, daugiausia įrengtos judriose Kauno sankryžose, parkuose ar ant tiltų, įamžina ne tik kelių eismo taisyklių pažeidimus.
„Kameros fiksuoja ne tik vaizdą, bet ir garsą, didelį garsą, šūviai, didžiuliai riksmai, kita dalis fiksuoja mašinų valstybinius numerius ir duomenis apie tas transporto priemones datą, laiką, judėjimo kryptį“, – teigia Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.
Kalbinti praeiviai sako, kuo daugiau kamerų – tuo saugiau. Dėl jų reikalingumo abejoja retas:
„Viską mato, viską žino, jei kas atsitinka, informacijos daugiau, o ne taip, kad bobutė matė, bobutė sakė.“
„Minusas, kad kontroliuoja, kaip ir visam pasauly.“
„Jei nieko blogo nedarai tai ir nebijai, o jei kažką maklini, tai kameros, viskas blogai.“
„Karti patirtis parodė, kad ten, kur yra kameros, lengviau pavyksta tyrimai.“
„Viešose vietose, kad stebi, manau, yra saugiau.“
Bet didžiausia problema, kad Kaune įrengtos Kinijos gamintojo „Hikvision“ kameros. Nacionalinio kibernetinio saugumo centras atlikęs analizę šią įrangą įvardijo kaip keliančią grėsmę saugumui, esą jos fiksuojamais ir kaupiamais duomenimis gali pasinaudoti priešiškos valstybės. Krašto apsaugos ministerija rekomendavo tokių kamerų nenaudoti.
„Nustatė eilę kibernetinio saugumo pažeidimų, tiek programinės įrangos, tiek galimybę atnaujinimus iš trečiųjų šalių siųstis“, – teigia krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.
O kol vyko naujosios vaizdo stebėjimo sistemos paleidimo Kaune derinimas, pasikeitė ir Lietuvos įstatyminė bazė.
„Dabar yra įstatymai tokie, kurie neleidžia sudaryti naujų kontraktų su Kinijos gamintojais, kai norima įsigyti tam tikra informacines technologijas ir įrangą, tai kameros į tą sąrašą patenka“, – aiškina M. Abukevičius.
Tokią įrangą, pirktą iki įsigaliojant įstatymui, dar leidžiama naudoti iki 2025-ųjų metų sausio pirmosios. Kauno savivaldybė atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Sako, tokių kiniškų kamerų net nebūtų pirkusi.
„To metu, kai rengėme pirkimo dokumentus jokie teisės aktai mums neleido „išmetinėti“ nepatikimų tiekėjų, tik kovo 31 dieną šių metų išėjo įstatyminė bazė, kai mes privalome nebeleisti įtartinų šalių atstovų dalyvauti konkursuose“, – sako Kauno savivaldybės atstovas Vytautas Augonis.
Tad dabar iš beveik milijoną eurų kainavusios įrangos Kaunui naudos bus tik pustrečių metų. Vėliau šį brangų pirkinį teks išmontuoti ir tiesiog išmesti. Nepatikima ir nacionaliniam saugumui grėsmę keliančia technine ir programine įranga laikoma pagaminta ne tik Kinijoje, bet ir Baltarusijoje bei Rusijoje.
