Prieškalėdinę spaudos konferenciją Rusijos prezidentas šiemet rengia turėdamas rekordiškai žemą Rusijos piliečių palaikymą per visą savo valdymo laikotarpį.
Putino populiarumo reitingai metų pradžioje krito net iki 33 %. Reitingams toliau smunkant Kremlius pagrūmojo pirštu ir apklausas vykdanti agentūra staigiai pakeitė žmonėms užduodamus klausimus. Stebuklas įvyko – reitingai išsikapstė iš rekordiškai žemų maždaug 30% proc. iki 70%. Štai taip.
Bet daugumai užduoti klausimą Putinui susirinkusių Kremliaus valdomų žiniasklaidos priemonių darbuotojų tai, žinoma, vargu ar įdomu. Beje šiemet į Putino spaudos konferenciją akreditavosi rekordiškai didelis žurnalistų skaičius: beveik 1900. Jiems teko palaukti 8 min. vėluojančio Putino, kuriam visi kone lipdami vienas kitam per galvas skubėjo ne tik užduoti klausimus, bet ir jį pagirti ar pasiūlyti jam dovanų.
Apie sunkų gyvenimą Rusijoje klausimų Putinas sulaukė tik maždaug po pusvalandžio, kai prabilta apie chirurgus, gaunančius 700 € algas:
„Bet uždarbis medicinoje net didesnis nei kitose socialinėse sferose…“
Į žurnalistų klausimus, kada gyvenimas Rusijoje pagerės – Putinas visos konferencijos metu aiškiau taip ir neatsakė.
O Ukrainos žurnalistui uždavus aštresnį klausimą apie tai, kada iš Rytų Ukrainos bus išvesti Rusijos kariai ir technika, Putinas iš principo pripažino, kad ten yra rusiška ginkluotė:
„Paklausykite: daugelyje karštų pasaulio taškų vyksta kariniai konfliktai su tankais, artilerija ir t.t. Iš kur tą paima? Veikiausiai iš tų struktūrų ir vyriausybių, kurios jiems simpatizuoja. Bet tai jų technika, o ne užsienio.“
Kalbėdamas apie atsinaujinusias derybas su Kijevu dėl Donbaso ateities, Putinas pareiškė siekiantis, kad, Donbasui būtų suteiktas pastovus specialusis statusas, o tam esą turi būti pakeista Ukrainos konstitucija.
Apie Rusijos konstitucijos keitimą tai pat prabilta, kalbai pasisukus apie paties Putino ateitį politikoje, kai pasibaigs su pertrauka jo jau ketvirta kadencija 2024 m.:
„Tai susiję su Parlamento galių išplėtimu, su kai kurių prezidento ir vyriausybės prerogatyvų pakeitimu. Visa tai galima daryti gerai pasiruošus ir išdiskutavus visuomenėje.“
„Čia jau jis užsimena apie galimus konstitucijos pakeitimus, ir gal šalies struktūros pakeitimą iš prezidentinės į labiau tokią, kur galia sukoncentruota parlamente, tuo pačiu sudarant prielaidas manyti, kad Putinas galėtų būti to parlamento arba vyriausybės galva“, – mano politologas Linas Kojala.
Žurnalistai pasidomėjo ir kaip Putinas vertina Lietuvos Europarlamentarų inicijuotą rezoliuciją EP, kurioje Rusija raginama nustoti šlovinti stalinizmą. Stalino kultas pastaruoju metu Rusijoje vis atgyja, ir Putinas panašu, tai gina:
„EP sprendimas man žinomas, manau, kad jis nepriimtinas ir nekorektiškas. Nes galima kaip nori lyginti stalinizmą ir totalitarizmą, ir kažkuria prasme tai bus pagrįsti priekaištai, bet mūsų tauta pirma tapo totalitarizmo auka, ir mes jį pasmerkėme. Bet lyginti sovietų sąjungą su fašistine Vokietija, tai cinizmo viršūnė.“
Putino spaudos konferencija iš viso truko kiek daugiau nei 4 val. Anot politologų – kasmet jos metu Kremliaus galva stengiasi pagerinti savo įvaizdį.
„Iš esmės ta retorika jei lygintume kelerių metų spaudos konferencijas, tai ji panaši: šalis turi problemų, bet mes jas sprendžiame, jeigu kai kurios problemos nesprendžiamos, tai aš pasinaudoju proga, pasakau, kaip Rusijos prezidentas, kad jas reikėtų spręsti. Tam tikra prasme sumažinant ir savo paties tiesioginę atsakomybę dėl tam tikrų negandų“, – teigia L. Kojala.
Beje tai jau 15-ta tokia Putino spaudos konferencija. Ir trečia pagal trukmę – ilgiausia buvo 2008 metais, truko 4.40 val. Pavyzdžiui Lukašenka kažkada su žiniasklaida bendravo per 7 val. Zelenskis ne per seniausiai ištempė net 12 val.
