Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
TAI JEI PULS RUSAI TE PASAKO KUR EVAKUOTIS KAM LAUKT KOL BOMBARDUOS....
Na pagaliau pakalbino racionaliai mąstantį ir esmę suvokiantį žmogelį. Pas mus daug ,,panikos viršininkų,, tikrų tikriausių ekspertų ( ypač eks. karininkų kurie trynė užpakalius kabinetuose) Pasakyti 5 ar 7 metai puls maskoliai NATO, nepasakyti nieko. PRIELAIDA. Per tiek metų gali ir rusijos nelikti kaip tokios. Kas nori gali skaityti Vangos raštus, o kas nori gali skaityti rimtų ekspertų ( ir tie klysta) išvadas, prognozes ir daryti savo išvadas be emocijų, racionaliai.
Antanina Strumiliene
Čmilytė, vadovaujanti nusikalstamai, nuteistai gaujai, niekaip nenori palikti Seimo pirmininkės posto.
Kriminalinė koalicija ir toliau valdo Lietuvą ir nerausta.
Ji nesuvokia, kad valdyti valstybę - tai ne šachmatų partiją sužaisti.
Nors ir ten - nuo visų izoliuotas pėstininkas niūriai atrodo šachmatų lentoje.
Net ir ten - vienas blogas ėjimas paverčia niekais 40 gerų ėjimų.
O pasibaigus partijai ir pėstininkas, ir karalius sugrįžta į tą pačią dėžę.
Skirtingai nuo šachmatų, - politikoje žaidimas tęsiasi ir po šacho.
Tik labai gėdingai.
Ar "viena iš trijų" "didmeistrių" įsivaizduoja, kaip mes atrodome ne tik Lietuvos žmonių, bet diplomatų ir pasaulio valstybių akyse.
Jai Dzin, kaip mes atrodome pasaulyje. Jai Dzin, ką apie ją kalba ir rašo.
Jai Dzin, kad su tokiais vadovais ir jų elgesiu Lietuva rizikuoja valstybės garbe, nacionaliniu saugumu.
Vos nemiriau, jausdama svetimą gėdą, kai Sausio 13 - ąją "viena iš trijų" rėžė kalbą.
"Viena iš trijų" neneša jokios atsakomybės už savo žodžius, klaidas ir įžūlų cinizmą.
Kas belieka? Bejėgiškumas, pyktis, nuoskaudos, neapykanta, panieka jos arogancijai.
Ir dar - neviltis bei tyli stiprybė vienytis ir gintis.
O paskum stebimės: kiek daug žmonių išvažiuoja, kokie dideli Lietuvoje depresijų ir savižudybių skaičiai.
Juk matant tokius valstybės "vadovus", matant tokią valdžios savivalę, rinkiminei agitacijai taškomus "administracinius resursus", nužmogėjimą, niekinamą paprastą žmogų ir visą tautą, visur kišamas partnerystes, narkotikus ir vaivorykštę, taškomus viešuosius pinigus, žiūrint į Lietuvą valdančią "kriminalinę koaliciją" - krūptelėti maža.
Žmonės prityla, atsiriboja, prisitaiko, nusivilia, renkasi alkoholį, priklausomybes ir pagieža ima lietis laisvai.
Dvaro žiniasklaida išvirto į "perkamą paslaugą", reitingai klastojami, aukštai stovintys, "prasirovę" į valdžią, lipa per kitų galvas, tyčiojasi, verčia nusilenkti beprotybei.
Jie užėmė televiziją ir ja naudojasi kaip savo nosine.
Jie viešpatauja ir siautėja eteryje be jokių skrupulų, be jokios gėdos, be sąžinės graužimo.
Jų išsikalinėjimai kelia pyktį, siaubą ir koktumą.
Jie iki paskutinės valdžios minutės piktnaudžiauja savo menama galia, džiaugiasi įtakomis, galimybėmis, nežabota laisve, "teisėmis", nebaudžiamumu.
Jie iki paskutinio trupinio stengiasi "išlaižyti" valdžios lovį.
Jie dangstosi portfeliais, mundurais, antpečiais, karu, išdidžiai vaikšto atkištomis krūtinėmis, o iš tikrųjų yra jokios atsakomybės nejaučiantys dvasios ubagai, menkystos, Šurajevo lygio "patvorio mužikėliai", "elitiniai nabagai".
Jie bet kada išduos draugą, "parduos" partijos kolegą, tai kompensuos turtu, gerove, statuso ženklais.
Jiems nuolat reikia viešumo, pripažinimo, tapšnojimo per petį. Dėl valdžios ir savo gerovės jie išsižadės visko.
Jų dėka į žmonių širdis įsėlino nepasitikėjimas valstybe.
Jų dėka valstybė tapo monstru, o Lietuvoje neliko Tėvynės.
Čmilytė, vadovaujanti nusikalstamai, nuteistai gaujai, niekaip nenori palikti Seimo pirmininkės posto.
Kriminalinė koalicija ir toliau valdo Lietuvą ir nerausta.
Ji nesuvokia, kad valdyti valstybę - tai ne šachmatų partiją sužaisti.
Nors ir ten - nuo visų izoliuotas pėstininkas niūriai atrodo šachmatų lentoje.
Net ir ten - vienas blogas ėjimas paverčia niekais 40 gerų ėjimų.
O pasibaigus partijai ir pėstininkas, ir karalius sugrįžta į tą pačią dėžę.
Skirtingai nuo šachmatų, - politikoje žaidimas tęsiasi ir po šacho.
Tik labai gėdingai.
Ar "viena iš trijų" "didmeistrių" įsivaizduoja, kaip mes atrodome ne tik Lietuvos žmonių, bet diplomatų ir pasaulio valstybių akyse.
Jai Dzin, kaip mes atrodome pasaulyje. Jai Dzin, ką apie ją kalba ir rašo.
Jai Dzin, kad su tokiais vadovais ir jų elgesiu Lietuva rizikuoja valstybės garbe, nacionaliniu saugumu.
Vos nemiriau, jausdama svetimą gėdą, kai Sausio 13 - ąją "viena iš trijų" rėžė kalbą.
"Viena iš trijų" neneša jokios atsakomybės už savo žodžius, klaidas ir įžūlų cinizmą.
Kas belieka? Bejėgiškumas, pyktis, nuoskaudos, neapykanta, panieka jos arogancijai.
Ir dar - neviltis bei tyli stiprybė vienytis ir gintis.
O paskum stebimės: kiek daug žmonių išvažiuoja, kokie dideli Lietuvoje depresijų ir savižudybių skaičiai.
Juk matant tokius valstybės "vadovus", matant tokią valdžios savivalę, rinkiminei agitacijai taškomus "administracinius resursus", nužmogėjimą, niekinamą paprastą žmogų ir visą tautą, visur kišamas partnerystes, narkotikus ir vaivorykštę, taškomus viešuosius pinigus, žiūrint į Lietuvą valdančią "kriminalinę koaliciją" - krūptelėti maža.
Žmonės prityla, atsiriboja, prisitaiko, nusivilia, renkasi alkoholį, priklausomybes ir pagieža ima lietis laisvai.
Dvaro žiniasklaida išvirto į "perkamą paslaugą", reitingai klastojami, aukštai stovintys, "prasirovę" į valdžią, lipa per kitų galvas, tyčiojasi, verčia nusilenkti beprotybei.
Jie užėmė televiziją ir ja naudojasi kaip savo nosine.
Jie viešpatauja ir siautėja eteryje be jokių skrupulų, be jokios gėdos, be sąžinės graužimo.
Jų išsikalinėjimai kelia pyktį, siaubą ir koktumą.
Jie iki paskutinės valdžios minutės piktnaudžiauja savo menama galia, džiaugiasi įtakomis, galimybėmis, nežabota laisve, "teisėmis", nebaudžiamumu.
Jie iki paskutinio trupinio stengiasi "išlaižyti" valdžios lovį.
Jie dangstosi portfeliais, mundurais, antpečiais, karu, išdidžiai vaikšto atkištomis krūtinėmis, o iš tikrųjų yra jokios atsakomybės nejaučiantys dvasios ubagai, menkystos, Šurajevo lygio "patvorio mužikėliai", "elitiniai nabagai".
Jie bet kada išduos draugą, "parduos" partijos kolegą, tai kompensuos turtu, gerove, statuso ženklais.
Jiems nuolat reikia viešumo, pripažinimo, tapšnojimo per petį. Dėl valdžios ir savo gerovės jie išsižadės visko.
Jų dėka į žmonių širdis įsėlino nepasitikėjimas valstybe.
Jų dėka valstybė tapo monstru, o Lietuvoje neliko Tėvynės.
matyt visi baige švesti ir vel prasidejo kasdienis gasdinimas
Karo LR eskalacija baigsis kai praesi rinkimai. Praeje taai parode kai ožys vel prieš rinkimus suorganizavo pseudo kubiliaus AAE antiastravini "sajudi",
- Po rinkimu jis baigesi.
- Po rinkimu jis baigesi.
Jaučiu kad reikia Putinui paskelbti mobilizaciją!!!
REKLAMA
REKLAMA
Karo istorikas: „Turėtume būti pripratę prie pavojaus“