Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atšauna, kad reikia laukti galutinės mirčių statistikos ir tik tada paaiškės, ar tai susiję su pavasarį šalį sukausčiusia pandemija.
Po karantino širdininkai užplūdo ligonines, mat per koronaviruso pandemiją vieni bijojo kreiptis į medikus, kiti nepateko pas šeimos gydytojus ir užsiėmė savigyda namuose. Širdininkas iš Vilkaviškio su baime pasakoja, kad kaimynystėje ne vienas žmogus mirė nesulaukęs pagalbos:
„Greitoji nevažiuodavo dėl širdies visiškai. Ir kiek numirė žmonių čia. Nuvežė, neėmė, kitą dieną vėl atvažiavo ir per vėlai buvo.“
„Neprisikviesi, va. Į šeimos kliniką neina prisikviesti, tik prisiskambinti. Jeigu būtų reikėję taip rimčiau, tai nežinau.“
„Reikia kreiptis į privačias klinikas, važiuoti į Kardiolitą, mokėti pinigėlius. Ir ten kažkaip lengviau yra.“
„Jeigu jau labai blogai, tai ką darysi, vis tiek reikia eiti.“
„Man irgi buvo paskirta pavasarį, bet aš pats nėjau į tą ligoninę, bijojau.“
Pasirodę Higienos instituto duomenys rodo, kad šių metų birželio mėnesį nuo širdies ir kraujagyslių ligų šalyje iš viso mirė 1931 žmogus. O tai yra penktadaliu daugiau nei pernai metų birželį.
Pasak Lietuvos širdies asociacijos – šis mirčių skaičius yra didžiulis ir yra susijęs su karantino laikotarpiu, kuris tęsėsi iki birželio vidurio.
„Tai skirtumas yra 314 mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų – tai yra tikrai didelis skaičius ir skirtumas, lyginant su praėjusių metų birželio mėnesiu“, – sako Lietuvos širdies asociacijos prezidentė Sigita Glaveckaitė.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga toliau tvirtina, kad birželio mėnesio mirčių statistika nuo širdies ligų dar nieko nereiškia. Pasak ministro, išvadą bus galima daryti tik turint visų metų mirtingumo skaičius.
„Svyravimai to paties mėnesio skirtingų metų kelių, mes buvome paėmę net 19 metų perspektyvą, net ir nesant Covid’o gali skirtis keliais šimtais mirčių, tą patį mėnesį, dėl ko taip atsitinka – niekas negali pasakyti ir kodėl taip yra“, – pasakoja A. Veryga.
Visgi kalbinti gydytojai kardiologai tokią šoktelėjusią mirčių statistiką sieja būtent su karantino laikotarpiu, kai žmonės esą bijojo kreiptis į medikus, kai kurie užsiėmė savigyda, kiti gi išvis nepateko pas šeimos gydytojus ir kentė ligos simptomus namuose.
Pasak Santaros klinikų gydytojo kardiologo Roko Šerpyčio, po karantino ligoninės priimamąjį užplūdo pacientai su rimtomis komplikacijomis.
„Pacientai dažnai atvyksta jau su pasekmėmis po miokardo infarkto, mes matome, kad yra randas širdies tam tikroje sienelėje. Atsiranda dusulys, sumažėja fizinio krūvio tolerancija ir matome, kad žmogus atvyksta su širdies nepakankamumo simptomais“, – teigia Santaros klinikų kardiologas Rokas Šerpytis.
„Per karantiną buvo atidėtos planinės intervencijos, planinės operacijos. Paprastai jos planuojamos rimtiems ligoniams, kurie nelabai ilgai gali jų laukti, o tai atsiliepia mirtingumui“, – kalbėjo S. Glaveckaitė.
Panevėžio Respublikinės ligoninės medikai parodė, kaip pacientei deda širdies stimuliatorių, nes tokia operacija moteriai buvo suplanuota iš anksto. Apie tai, kad vis daugiau sunkių pacientų su širdies ligomis plūsta pas medikus kalba ir Panevėžio ligoninės gydytojai.
„Tą pajutome per komplikacijas – įvairiausius kraujavimus. Per galvos aneurizmų plyšimus, per aortos aneurizmų plyšimus ir insultus“, – sako intervencinis radiologas Andrius Pranculis.
Pasak kraujagyslių chirurgo Arūno Čepkausko, širdies ir kraujagyslių ligomis vis dažniau skundžiasi ne tik pusamžiai žmonės, bet ir jaunimas.
„Amžius jaunėja, palyginus labai sparčiai. Ir tie pakitimai daug didesni. Kiekvienais metais, galima sakyti,einame vis jaunyn ir jaunyn“, – pasakoja kraujagyslių chirurgas A. Čapkauskas.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija kartoja, kad per karantiną nukentėjo ir sunkūs onkologiniai ligoniai, kurie nesulaukė tam tikrų paslaugų.
„Vis paslaugos – dalyvavimas prevencinėse programose buvo visiškai sustabdytas. Reabilitacija buvo visiškai sustabdyta, nuolatinės slaugos reikalaujantys pacientai šitos pagalbos visiškai negavo“, – teigia asociacijos direktorė Neringa Čekienė.
Na, o Europos kardiologai suskaičiavo, kad apie 50 procentų pacientų per pandemijos piką neatvyko į ligoninę arba atvyko per vėlai, kai liga jau buvo smarkiai progresavusi. Todėl dabar medikai ragina žmonių tyčia nedelsti – tikrintis.
