Karantino dienomis sostinės parduotuvėse žmonių netrūksta, pirkėjai toliau dairosi būtiniausių prekių. Tiesa, žmonių elgesys keičiasi. Tarp lentynų su kaukėmis ar respiratoriais šmirinėjantys pirkėjai vieni kitų saugosi, stengiasi palaikyti atstumą, kiti labiau atsipalaidavę, tad vaikšto arba be apsaugos priemonių, arba jas nešioja netaisyklingai.
Kovą maisto produktų kainos šiek kitokios nei buvo prieš metus. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, lyginant šį ir praėjusių metų kovą, mėsos kategorijoje labiausiai pabrango kiaulienos nugarinės kilogramas, jo kaina šoktelėjo trečdaliu ir pasiekė 6 eurus. Daržovių kategorijoje labiausiai brango rauginti kopūstai, jų kaina beveik padvigubėjo ir pasiekė 1,75 euro už kilogramą. Tačiau dalis maisto pigo. Bulvės atpigo daugiau nei trečdaliu, morkų kaina krito ketvirtadaliu.
Nors tam tikras kainų svyravimas dėl koronaviruso pastebimas, rinkos specialistai akcentuoja, kad pagrįstų priežasčių, kodėl turėtų brangti tiek maisto produktai, tiek kitos būtinosios buities prekės, nėra.
„Kad atskirų produktų kainos keičiasi, tai, mano galva, visiškai natūralus procesas“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
„Neturėtų kainos kilti plačiąją prasme, todėl, kad kuro kaina šiuo metu yra sumažėjusi. Taip pat tam tikrų prekių bent jau mes nepastebime didelio šuolio“, – pasakoja „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tiesa, specialistai tam tikras prekių kategorijas išskiria. Esą pigti turėtų visos nebūtinos prabangos prekės: papuošalai, brangūs automobiliai ir kiti panašūs daiktai.
„Trumpuoju laikotarpiu bent jau kainos turėtų labiau kristi nei augti, todėl kad mažėja paklausa ir pardavėjai tiesiog stengiasi tuos sandėlius savo išsivalyt“, – teigia Ž. Mauricas.
Kol jaučiamas apsaugos prekių deficitas, neabejojama, kad kaukių, respiratorių ir dezinfekcinio skysčio kainos išliks itin aukštos.
„Kainos svyruoja. Akivaizdu, kad jeigu visuomenė susiduria su tam tikru deficitu kainos automatiškai auga. Su deficitu susiduriama vėlgi tiek medicinos srityje, dažniausiai. Maisto prekėse dar ypatingo pokyčio nebuvo nustatyta, nors tam tikri svyravimai, kaip ir kiekvienais metais dėl sezoninių priežasčių ar dėl laikinų sutrikimų, jų visuomet būna“, – kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.
Vyriausybė kartu su Seimu kuria įstatymų pataisas, kurios leistų ekstremalios situacijos metu imtis prekių kainų kontrolės. Tiesa, nors finansų ministras dėsto, kad kontroliuoti kainas valdžia imtųsi tik kraštutiniu atveju, ir prekybininkai, ir Lietuvos bankas sako, kad tokia kova su kainomis tik pakenktų.
„Tai sukurtų deficitą, įsivaizduokite, ar atsirastų koks nors gamintojas, arba koks nors tiekėjas, kuris tiektų prekę žemiau rinkos kainos. Vadinasi tokios prekės nebūtų lentynose“, – sako prekybininkų atstovė Rūtai Vainienė.
„Iniciatyvos dėl priverstinio reguliavimo, jos niekur neinančios iniciatyvos. Tai yra tiesiog viešųjų ryšių kampanijos ir nieko daugiau“, – paskaoja V. Vasiliauskas.
Tiesa, karantino sąlygomis rinkos taisykles nori keisti ne tik valdžia, bet ir darbdaviai. Dalis verslininkų prašo Vyriausybės, kad ši trumpam pakeistų Darbo kodeksą. Sutrumpinti laikotarpį, per kurį darbdavys turi informuoti pavaldinį apie atleidimą; leisti darbdaviui vienašališkai keisti darbuotojo darbo pobūdį, prailginti darbo dieną iki 12-os valandų per parą, keisti išeitinių išmokų mokėjimo tvarką.
„Įmonės, jeigu neturi apyvartinių lėšų, viskas yra sustoję. Tiesiog nėra iš ko mokėti žmonėms išmokas. Aš tikrai nepriimu spekuliacijų apie tai, kad čia darbdaviai godūs arba tik žiūri savo interesų. Mes tikrai galvojam, kad žmonės neturi nukentėti ir yra būdų kaip atstatyti viską“, – teigia darbdavių atstovas Danas Arlauskas.
Tiek Lietuvos bankas, tiek ekonomistai aiškina, kad krizės akivaizdoje, reikia stengtis ne atleisti, o išsaugoti kuo daugiau darbuotojų.
„Tikrai nemanau, kad reikėtų šios ekstremalios situacijos pasekmes kabinti ant darbuotojų pečių, reikia suvokti, svarbiausia, kad perkamoji galia išliktų, kad patys darbuotojai, jų pajamų lygis būtų užtikrintas“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
„Jeigu mes pradėsime darbuotojus masiškai atleidinėti, tai tą krizę mes patys pasididinsime sau, nes pagrindinis tikslas ir yra – išlaikyti darbuotojus darbo vietoje, tam kad mes nesusikurtumėme ne tik krizės, kuri yra kilusi dėl epidemijos, bet taip pat tos tikrosios krizės, kuri kiltų iš darbuotojų baimių didelių“, – sako Ž Mauricas.
Specialistų nuomone, Lietuva gali 2 mėnesius gyventi karantino sąlygomis ir po to grįžti į normalias gyvenimo vėžes, tačiau nebe pasekmių šelies ūkiui. Lietuvos bankas prognozuoja, kad šalies ekonomika, priklausomai nuo karantino trukmės, šiemet gali trauktis ir keliais procentais, ir visu penktadaliu.
