Šiuos jo žodžius naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ įvertino ir Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.
Ponia Jūrate, jūs skaitėte Vytauto Landsbergio interviu, kur jis paminėjo, kad pedofilai ir homoseksualios orientacijos žmonės galbūt turi panašumų. Kaip jums nuskambėjo profesoriaus žodžiai?
Kraupiai. Aš vertinčiau, kad šiuo atveju profesorius kalbėdamas praktiškai laviravo ant neapykantos kurstymo ribos. Tai palyginimas su grupe, kurių veikla yra nusikaltimas, seksualinis prievartavimas ar seksualinis vaikų tvirkinimas yra baisus nusikaltimas, o viena visuomenės grupė buvo prilyginta, prigretinta šiai nusikalstamai veiklai.
Aš vertinčiau ypač neigiamai ir tas pasakymas, kad jis buvo nesuprastas... Jei iš tikrųjų buvo nesuprastas, tai viskas tvarkoje, taip kartais pasitaiko, bet tada tas jo pareiškimas turėjo būti labai aiškus – tai yra nesusipratimas, aš to nelaikau, manau, kad homoseksualūs asmenys, kaip ir visi kiti asmenys, turėtų turėti lygias galimybes ir lygias teises laisvoje Lietuvoje. To aš būčiau tikėjusis iš jo.
Kartais žmonės gindami tokią poziciją sako, kad blogų žmonių pasitaiko visur ir nusikaltėlių pasitaiko visur – tarp įvairių bendruomenių, tautybių ir t.t. Galbūt tai ir buvo norėta pasakyti. Jūsų vertinimu, ar kilo tokių minčių, kad čia buvo kalbama apie visus žmones, įvairias visuomenės grupes?
Man taip nenuskambėjo, ir jei žiūrime statistiškai, tai yra žinoma, kad vaikų seksualinio išnaudojimo ar tvirkinimo atvejais 4 iš 5 atvejų yra tvirkinamos arba seksualiniai prievartaujamos mergaitės ir tai daro heteroseksualios orientacijos arba į tą pusę linkstantys asmenys.
Jeigu aš ateičiau ir kažką tokio panašaus pasakyčiau apie heteroseksualius žmones, ir kad galima išvesti kažkokias paraleles, tai kaip tai skambėtų? Visi suprastų, kad tai yra nonsensas, kad yra lyginama, atsiprašau už tokį paprastą palyginimą, karvė su ožka. Tai du nepalyginami dalykai – vienas yra nusikaltimas, svarbus ir esminis nusikaltimas prieš mažamečius ar nepilnamečius žmones, o kitas yra seksualinio apsisprendimo laisvė, mūsų įvairovės dalis, kuri nieko bendro neturi su ta nusikalstama veikla.
Ar jūs tikėtumėtės iš jo dar kažkokio papildomo išaiškinimo ar atsiprašymo? Ar tai leistų pakeisti teisės aktų priėmimą Lietuvoje?
Nežinau, ar tai pakeistų teisės aktų situaciją. Dalis politikų žaidžia homofobija – kai neturi daugiau, ką pasiūlyti, išskyrus, jog reikia nuo kažkokios ministerijos nuimti vaivorykštės vėliavą, ir tai yra vienas iš tavo rinkiminės kampanijos epicentrų, tai visi suprantame, kad regionuose, pavyzdžiui, namie sėdinčiai ir vaikus prižiūrinčiai mamai tai nepadidina vaiko išmokų, neužlopo tų kelių, kurie yra svarbūs, nei sprendžia kitas esmines problemas. Tu sukuri burbulą, kad ta vėliava dabar yra svarbiausia Lietuvos ar savivaldos rinkimų problema.
Viena yra politikai, kurie naudojasi homofobija mobilizuoti savo rinkėjams, tačiau taip pat svarbu pasakyti, kad kai kurie politikai patys yra homofobiški. Esu girdėjusi ir iš dalies konservatorių partijos, ir iš kitų frakcijų atstovų, kad jie geriau mirs, bet Civilinės sąjungos įstatymas nebus priimtas.
Tai man atrodo, kad ponui Landsbergiui patikslinti, paaiškinti, ką jis turėjo omenyje, ir labai nedviprasmiškai pasisakyti niekada nėra vėlu. Ar tai turės esminę įtaką keičiant tos pačios partijos, kurios garbės pirmininkas jis yra, nuostatas, čia du skirtingi klausimai.
Daugiau išgirskite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.