Jie, žinoma, nekanda, tačiau lenda į akis. Gerai, kad yra kaukė. Vis tik karantinas davė savo. Savaitgalį šių vabzdžių Kuršių nerijoje buvo dar daugiau.
Gamtininkai sako, kad šie vabzdžiai yra uodai trūkliai. O jų gyvenimas labai įdomus. Tai, kas šiuo metu vyksta Juodkrantėje, yra paskutinė šių vabzdžių gyvenimo stadija. Tai – penkių-septynių dienų vestuvinis šokis, po kurio apvaisintos patelės padės kiaušinėlius ir tiek jos, tiek patinėliai žus.
„Lerva jų gyvena 4 metus po vandeniu. Po to išlenda, virsta į skraidantį, suaugusį vabzdį, kuris atlieka tik vieną dalyką – vestuves. Pas jį organizme nebėra nei maitinimosi sistemos, nieko, tik reprodukcinė sistema. Kur jis tik padeda kiaušinėlius ir žūva“, – sako Klaipėdos universiteto gamtininkas Gediminas Gražulevičius.
Tačiau kol kas vabzdžiai žmones erzina. Tiesa, nors vietiniai Juodkrantės gyventojai sako galį ir pakentėti, čia atvykę poilsiautojai tokiais atostogų kaimynais visai nesižavi:
„Anksčiau nematydavau tiek daug. Čia labai. Spiečiai. Spiečiai didžiausi.“
„Na trukdo, o ką padarysi. O kodėl trukdo, sako nekanda gi. Nekanda, bet į akis lenda, į burną lenda.“
„Kas dažo, kas dažo, supranti, ten prilimpa prie dažų. O man gali jų būti ir dar daugiau.“
„Labai daug. aš kaip iš svetur, tai čia išsigandom pamatę iš tikrųjų. Nesupratom iš pradžių net kas čia yra. Teks būt, taip jau gavosi. Teks būt.“
Vis dėl to, Neringos valdininkai mašalų naikinti neplanuoja. Esą šis reiškinys trumpalaikis, įvykstą tik kartą per metus, tad galima ir pakentėti. Be to, trūklius gina ir teisės aktai.
„Gyvenant Nacionaliniam parke, saugomose teritorijoje, problema nesprendžiama drastiškai juos naikinant. Juolab, jog žuvininkai iš karto pasakytų, jog tai yra daugybės žuvų maistas ir paukščių maistas. Tai ko gero, vis dėlto, mašalai kaip buvo, taip jie bus“, – pasakoja Neringos meras Darius Jasaitis.
O štai gamtininkai beda pirštu – patys vietiniai ir yra kalti, kad priversti dalyvauti uodų trūklių vestuvėse.
„Neringiškiai, turbūt, senesni atsimena, kad anksčiau jų nebūdavo. Kadangi pakrantėse neaugo tiek daug nendrių kiek dabar. Nes apsaugodami nuo krantų irimo, pradėjo sodinti nendres. Ko pasėkoje dumble pradėjo daugintis ir šitie vabzdžiai“, – teigia Klaipėdos universiteto gamtininkas Gediminas Gražulevičius.
Šie vabzdžiai erzina, tačiau vietiniams sukelia ir linksmų prisiminimų. Žmonės pasakoja, kad kartą net ugniagesius kvietė, nes pamatę juodus dūmų debesis galvojo, kad dega Neringos miškai. Pasirodo, tai tebuvo tik gausūs trūklių spiečiai.
