Zelenskis ir vėl ragina agresorių Putiną sėsti prie bendro derybų stalo, tačiau Putinas gręžiasi į Kiniją – esą prašo jos karinės ir ekonominės pagalbos.
Ketvirtajame Ukrainos ir Rusijos derybų etape delegatai prie bendro stalo nesėda. Priešingai nei praėjusius kartus, derybos vyksta nuotoliniu būdu.
„Mūsų pozicija nesikeičia. Taika, ugnies nutraukimas, visų Rusijos karių išvedimas ir saugumo garantijos. Tik išsprendus visus šiuos klausimus, bus galima diskutuoti apie regioninius santykius ir politinius nesutarimus“, – kalba Kyjivo derybininkas Mykhail Podolyak.
Anksčiau Ukraina skelbė, kad Rusija švelnina toną ir nebekelia tiek ultimatumų. Visgi susitarimo ir šįkart derybose pasiekti nepavyko. V. Zelenskio komanda apie pietus pranešė, kad komunikacija su Rusijos derybininkais vyksta sunkiai, o po 16 valandos Kyjivas paskelbė, kad nuspręsta derybose daryti techninę pauzę. Jos tęsis rytoj.
Tiesa, Ukrainos derybų su Rusija rytą pasaulį apskriejo skaudi žinia. Iš susprogdintų Mariupolio gimdymo namų praėjusią savaitę evakuota gimdyvė, kuriai per okupantų smūgį buvo sutraiškytas klubas ir sužalotas dubuo, neišgyveno. Žuvo ir jos kūdikis. Į kitą ligoninę išgabentai moteriai medikai skubiai atliko Cezario pjūvį, tačiau kūdikis jau buvo miręs. Medikų teigimu, supratusi, kad neteko kūdikio, gimdyvė iš nevilties prašė gydytojų ją tiesiog nužudyti. Medikai bandė silpstančią moterį gelbėti, tačiau daugiau nei pusvalandį trukęs gaivinimas rezultatų, deja, nedavė.
„Iš pasaulio sveikatos organizacijos žinome, kad jie užfiksavo 31 išpuolį prieš Ukrainos sveikatos įstaigas. Tai yra karo nusikaltimas ir Putinas už tai atsakys“, – teigia britų sveikatos sekretorius Sajidas Davidas.
Ukrainos karius sekmadienį ligoninėje aplankęs prezidentas V. Zelenskis sako, kad paliaubos – svarbiausias Ukrainos derybininkų tikslas. Dėl to Kyjivas su agresore Rusija, anot prezidento, derasi kasdien. Kaip ir dėl tiesioginių derybų su V. Putinu.
„Mūsų delegacija turi labai aiškią užduotį – padaryti viską, kad būtų surengtas prezidentų susitikimas. Sutikimas, kurio, esu tikras, laukia žmonės. Akivaizdu, kad tai sunki istorija. Sunkus kelias. Bet šis kelias reikalingas“, – teigia V. Zelenskis.
Vyko ir vadinamasis Liublino trikampio susitikimas. Lenkijos ir Lietuvos premjerai Varšuvoje sveikino nuotoliniu būdu prie jų prisijungusį Ukrainos ministrą pirmininką, kuris abiem šalims išsakė padėką.
„Dėkoju už namus ukrainiečiams, už savanorių pagalbą, už raginimus aprūpinti mus ginklais ir uždaryti dangų“, – kalba Ukrainos premjeras Denys Šmyhal.
O po padėkų – be užuolankų. „Šiandien būtina pripažinti Rusiją teroristine valstybe“, – sako D. Šmyhal.
Mūsų premjerė aiškina, kad spaudimas sankcijos Rusijai jau veikia, tačiau jas ir toliau reikia stiprinti.
„Iš Rusijos oligarchų matome, jog sankcijos yra skaudžios ir jos veikia. Anksčiau girdėdavome diskusiją, kad gal sankcijos nėra labai veiksmingas ginklas. Aš drįsčiau pasakyti, kad mes niekada neturėjome tikrų sankcijų ir tik dabar pradedame jas turėti“, – teigia Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Kuri, anot Lenkijos premjero, jau kelia grėsmę ne tik Rytų regiono, bet ir visos Europos šalių saugumui.
„Vakar buvo atakos, apšaudymai 20 kilometrų nuo Lenkijos sienos. Tai tik dar kartą parodo, kokiais metodais veikia Rusija. Jie nori įbauginti žmones“, – tikina Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki.
„Dar kartą kartoju. Jeigu jūs neuždarysite mūsų dangaus, tik laiko klausimas, kada Rusijos raketos nukris jūsų teritorijoje. NATO teritorijoje. Ant NATO šalių gyventojų namų“, – kalba V. Zelenskis.
Ar V. Putinas ryšis pulti NATO šalis, nežinia, tačiau ginklų sudėti Ukrainoje jis tikrai neketina. Bent taip skelbia derybų procesą stebintis Vašingtonas.
„Spaudimas V. Putinui turi šiokį tokį poveikį. Matome tam tikrų ženklų, rodančių, kad norima tikrų, rimtų derybų, bet turiu pasakyti – kaip sakė jūsų reporteris – kol kas atrodo, kad Vladimiras Putinas ketina sunaikinti Ukrainą“, – teigia JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.
O apie tai skelbia ir Jungtinių Valstijų žiniasklaida, esą su nuožmiu ukrainiečių pasipriešinimu susidūrusi Rusija paprašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos. Pekinas tokius gandus vadina dezinformacija. Rusija juos irgi neigia.
„Pastaruoju metu Amerika, turėdama grėsmingų ketinimų, skleidžia dezinformaciją prieš Kiniją Ukrainos klausimu. Kinijos pozicija yra nuosekli ir aiški. Būtina, kad visos pusės mažintų įtampą, o ne ją didintų ir siektų diplomatinio sprendimo, o ne toliau eskaluotų situaciją“, – kalba užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijian.
Tačiau Kinija tiesiogiai iki šiol nepasmerkė Maskvos dėl karo Ukrainoje ir ne kartą kaltino NATO, kad Aljanso plėtra į Rytus esą prisidėjo prie įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos augimo. Be to, Pekinas derino su Maskva Ukrainos puolimo datą – prašė ją atidėti po Olimpinių žaidynių.
„Šio karo kontekste Rusijos ir Kinijos santykiai yra aktyvavęsi, akivaizdu, kad kalbėta apie būsimą karinę operaciją tarp šalių vadovų. Gal ten ir be didesnių detalių. Akivaizdu, kad aptariama ir eiga“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Vašingtonas sako, kad Baltieji rūmai jau dabar akylai stebi Kiniją, ar ši padeda Rusijai išvengti sankcijų, o Lietuvos krašto apsaugos ministras tikina, kad jei Kinija imtųsi remti Rusiją ginklais ar pinigais, sankcijų sulauktų ir ji pati.
„Kiek Kinija įsitraukusi į procesus, kurių mes nematome, laikas parodys. Bet visos šalys, kurios šioje situacijoje remtų Rusijos agresiją, turi suprasti, kad sankcijų režimas gali būti nukreiptas ir į jų pusę“, – teigia A. Anušauskas.
Beje, šiandien Romoje įvyko aukšto lygio Vašingtono ir Pekino delegacijų susitikimas. Jame dalyvavo J. Bideno Nacionalinio saugumo patarėjas Jake’as Sullivanas ir Kinijos komunistų partijos vyriausiasis diplomatas Jang Dzieči. Šio susitikimo rezultatai esą turės įtakos ne tik karo Ukrainoje eigai, bet ir tolimesniems Kinijos santykiams su Vakarais.
Pasak ekspertų, pasirinkusi teikti karinę ir finansinę pagalbą Rusijai, Kinija įrodytų, kad politiniai santykiai su Kremliumi jai svarbesni nei galima žala ekonomikai.
