NATO ir Briuseliui vienijant jėgas, visą savo kariuomenę prie Ukrainos sienų pasiųsti įsakė Aliaksandras Lukašenka.
Nerimui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą nemažėjant, Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatų šeimoms nurodyta palikti šalį. Vašingtonas taip pat leido savanoriškai išvykti ne patiems būtiniausiems ambasados darbuotojams ir tą paragino padaryti Ukrainoje gyvenančius amerikečius. Pusei savo darbuotojų evakuotis įsakė ir Didžiosios Britanijos ambasada Kijeve, savo diplomatus evakuoja Australija. Ukraina mano, kad šie veiksmai skuboti.
„Gerbiame užsienio valstybių teisę užtikrinti savo diplomatinių misijų saugumą, bet laikome tokį amerikiečių žingsnį per ankstyvu ir perdėtu atsargumu”, – teigia užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olegas Nikolenko.
Tuo metu Briuselyje šiandien tartis kaip reaguoti į augančią Rusijos invazijos grėsme renkasi eurobloko šalių ministrai. Su jais veiksmus koordinuoja ir amerikiečių diplomatijos vadas A. Blinkenas. Briuselio užsienio politikos vadovas sako, kad europiečiai amerikiečių pavyzdžiu neseks. Esą evakuoti ambasadas Ukrainoje dar nėra reikalo.
„Nemanau, kad reikia dramatizuoti. Kol vyksta derybos, o jos šiuo metu vyksta, nemanau, kad turėtume palikti Ukrainą“, – tikina Eurpos Sąjungos diplomatijos vadas Josepas Borrellis.
„Europos Sąjunga ir mūsų draugai Amerikoje ir kitur pasiruošę įvesti dar nerėgtas, visapusiškas ekonomines ir politines sankcijas. Rusija ir Putinas turi žinoti, kad kaina už provokacijas ir karinės galios naudojimą bandant keisti jėgų balansą Europoje bus labai, labai didelė. Jie bus visiškai izoliuoti“, – kalba Danijos užsienio reikalų ministras Eppe Koford.
Europos Sąjungos ir NATO šalys šiandien ne tik koordinuoja sankcijas Rusijai invazijos atveju. Europos Komisija skelbia Ukrainai skubiai ruošianti 1,2 mlrd eurų pagalbos paketą.
„Šiuo sunkiu metu Europos Sąjunga stovi kartu su Ukraina. Esame tvirtai pasiryžę padėti“, – tikina Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Floridoje į NATO lėktuvus kraunama Ukrainai skirta karinė pagalba. Nato skelbia, kad Rusijai ir toliau telkiant kariuomenę prie Ukrainos sienų į Rytinį Alijanso sparną dislokuos papildomų lėktuvų ir laivų. Amerikiečiai planuoja į Vidurio ir Rytų Europą dislokuoti iki 5000 karių tai pat karo laivų ir lėktuvų. Papildomas pajėgas į regioną siunčia Ispanija, Danija, Nyderlandai ir Bulgarija.
„Matome Šiaurės Atlanto aljanso pareiškimus apie daugiau karių, pajėgų ir įrangos perkėlimą į rytinį flangą. Visa tai kelia įtampą. Norėčiau pabrėžti – tai ne dėl to, ką mes, Rusija, darome. Visa tai vyksta dėl to, ką daro NATO, JAV ir dėl informacijos, kuri skleidžiama“, – kalba Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
O tuo metu Lukašenka skelbia, kad visą Baltarusijos kariuomenę siunčia prie Ukrainos sienų. Taip jis nusprendė po kritikos, kad neva pratyboms į savo šalį įsileido daug Rusijos karinės technikos ir karių, kurie sutelkti prie sienos su Ukraina grasina tiesiogiai smogti Kijevui. Lukašenka trimituoja seną giesmelę, esą Ukraina grąsina tiek Baltarusijai, tiek Rusijai.
„Ne mes pirmi atkreipėme dėmesį į savo pietinę sieną. Ukrainiečiai pirmieji pradėjo ten telkti kariuomenę. Nesuprantu kodėl“, – sako A. Lukašenka.
Ukraina tokius pareiškimus pavadino provokacija. Šiuo metu Rusija prie sienų su Ukraina sutelkė jau apie 125 000 karių.
