Įprastai išgirdusi lojant šunį stirna pasileistų šuoliais ir tolumoje suboluotų tik jos pasturgalis. Tačiau ši žirglioja artyn tarsi apkvaitusi. Atšalus orams pasipylė pranešimai apie prie žmonių ir į sodybas traukiančias stirnas, sunkiai besiorientuojančias aplinkoje. Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos vadovas sako, kad kalčiausi yra rapsai.
„Žali lapai vilioja stirnas, o jų didelį kiekį suvartojusios – apsinuodija. Mes matome apgirtusias, svirduliuojančias, neadekvačias stirnas, su visiškai netipišku elgesiu“, – sako Medžioklėtyros laboratorijos vadovas Artūras Kibiša.
Švelniakailėms būtinas labai įvairus maisto racionas: uogienojai, žolės, lapai, šakelės. O spaudžiant šalčiams, miške maisto rasti sunku, tad žalumynų jos dairosi pamiškėse, o kone visur – vien rapsai. Boluojančiuose laukuose pilna laibakojų, kapstančių sniegą ir rupšnojančių lengviausiai pasiekiamus sultingus, bet, deja, mirtinai pavojingus rapsų lapus.
„Stirnos – vienas jautriausių gyvūnų, maitinasi labai daug kuo, naudoja daug šakelinio, įvairaus pašaro, todėl viena kultūra stipriai jai pakenkia“, – pasakoja A. Kibiša.
O rapsų plotai plečiasi, jie auginami vis arčiau miškų, tad daugėja jų priėdusių ir sunegalavusių ar kritusių stirnų. Specialistai turi prašymą ūkininkams.
„Kad tų monokultūrų būtų kiek įmanoma mažiau, arba bent jau juostą pamiškėj apsėti žieminėmis grūdinėmis kultūrom, tokiu būdu mes galėtumėm stirnas kažkaip išgelbėti“, – teigia A. Kibiša.
Vyko ir gelbėjimo operacija, į kurią vyko gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ atstovai. Pagalbos prireikė leisgyvei stirnai. Nusilpusi stirna nepajėgia ir tinkamo guolio ant žemės įsiruošti, sniege šąla, tad gresia plaučių uždegimas, o iš vidaus – rapsų nuodai graužia.
„Sutrikdo stirnos prieskrandžio veiklą. Stirna, būdama gyvūnas atrajotojas, negali tinkamai suvirškinti maisto. Išskrodus tokią stirną, randama daug putų skrandyje ir mažo apvirškinto maisto“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos dėstytoja Jolanta Stankevičiūtė.
Veterinarijos gydytojai antrina – iš rapsų išsiskyrę nuodingos medžiagos pažeidžia daugelį gyvūno organų, kartais jie dėl to ir žūva.
„Kepenys labais stipriai pažeidžiamos ir vėlgi šitie nuodai, bendrine kalba galima vadinti, jie patenka į kraują, išnešiojami po visą organizmą, pažeidžia nervinę sistemą, mes turime gyvūno psichozę, taip pat rapsai sukelia tokį poveikį, kad gyvūnas apanka“, – sako LSMU Veterinarijos akademijos dėstytoja Jurgita Autukaitė.
Dažniausiai apanka laikinai. Tai paaiškina gyvūnų globėjų pastebėjimus.
„Tie gyvūnai eina į šviesą, į važiuojamą dalį, kur yra intensyvus eismas, jie reaguoja į šviesą ir eina į ją, o atėję į važiuojamąją dalį, nebijo automobilio signalo, automobilio ir išėjusio žmogaus“, – pasakoja gyvūnų globėjas Karolis Kulikauskas.
Sausio pabaigoje ir Klaipėdos aplinkosaugininkams teko gelbėti prie greitkelio besiblaškančią stirną. Tačiau specialistai prašo gyventojų, pastebėjus sutrikusio elgesio gyvūną jo nebaidyti, negaudyti, kad neįvyktų avarija. Jei šis priklydo į sodybą – pavaišinti jį vandeniu, kuokštu šieno ar želmenų, stebėti ir pasitarti su specialistais.
„Nereikia skubėti gyvūno temptis į namus, dėtis į mašiną. Kartais ne tokio lygio būna tie apsvaigimai, kad reikia jį globoti, gal užtenka atnešti kibirą vandens, ar grūdų, ar geresnio maisto ir gyvūnas pasveiksta, ta prasme jaučiasi geriau, ir pasišalina iš tos vietos“, – teigia K. Kulikauskas.
Rapsai nuodingi ir mūsų girių milžinams stumbrams. Šie priėdę rapsų pavasarį ne tik sunkiai apsinuodija, bet ir krenta negyvi.
