Pačios sunkiausios būklės gyvūnai dabar stebimi Veterinarijos fakulteto Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje čia jų 12, o keli ką tik gimę. Kai kurios kalytės laukiasi.
„Didžiosios daugumos yra savalos, kurios apnikusios parazitais, matosi, kad veterinarinė priežiūra nebuvo taikyta, o šeimininkė nelabai kreipė dėmesį į šituos dalykus, tai parazitai matosi ir vizualiai“, – sako klinikos vadovė Birutė Karvelienė.
Gyvūnai labai baikštūs, peraugusiais nagais, tai trukdo vaikščioti, nors veterinarai spėja: į lauką jie niekada nebuvo išleidžiami, tūnojo tamsoje, narvuose po kelis. Ant kai kurių kūnų pastebėti ir seni randai. Ar tai kankinimo pasekmė, ar tarpusavio santykių aiškinimasis – specialistai dar tiria.
„Yra ir žaizdelių, yra nuospaudų, tiesiog matosi, kad tai ne vakar – tai ilgalaikio proceso metu susidarę tie pokyčiai“, – pasakoja B. Karvelienė.
Dalis šunelių iki šiol neparodė savo balso. Kyla įtarimas, kad balso stygos pažeistos tyčia, jog tokios gausybės pergrūstuose narvuose amsinčių keturkojų neišgirstų kaimynai. Šios operacijos griežtai draudžiamos.
„Kai kurie šunys matome vaizdą, kad loja, ir nesuprantame kodėl garso nėra. Yra tokios procedūros kurios uždraustos Europos konvencija, kurią mes seniai pasirašę Lietuvoje – visos kosmetinės operacijos, tokios kaip balso stygų perkirpimas, nagų šalinimas, ausų kupiravimas, uodegų kupiravimas – trumpinimas, nukirpimas, yra labai seniai uždrausta“, – teigia prieglaudos „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
Tad specialistai sako atliekantys įvairius tyrimus norėdami nustatyti, kodėl šunys neloja. Jokių dokumentų, kad gyvūnus anksčiau oficialiai stebėjo veterinarai nėra – visą anamnezę tenka surinkti iš naujo.
„Pažeistos balso stygos, bet tyrimas atskleis daugiau informacijos, nes tie balso stygų pokyčiai nebūtinai turi būti padaryti specialiai, nes pažeisti balsą gali ir kitos ligos“, – kalbėjo B. Karvelienė.
Dar bent 70 mažesniųjų veislių atstovų jorkšyro terjerų, špicų, prancūzų buldogų ar mopsų glaudžiasi „Nuaro“ prieglaudoje. Kai kurie po grožio procedūrų ir pajutę savanorių meilę ir rūpestį jau atsigaudinėja. Tačiau kitų būklė specialistams kelia nerimą, tenka net riboti maistą.
„Jie labai nori gert, jie gertų ir gertų, ir gertų – be sustojimo, atrodo – gal visada jiems buvo jo trūkumas. Kai kurie neturi soties jausmo, visi turėjo laba daug kirminų“, – sako J. Gustaitienė.
Prieglaudos vadovė sako, kad keturkojų po jų stogu visada gausu, tačiau konfiskavus tokį kiekį vienu metu – teko nelaimėliams atiduoti visas laisvas kerteles. Prieglauda perpildyta.
„Mes nuolatos turime labai daug gyvūnų, dažniausiai „Nuare“ būna net iki 500 gyvūnų, bet jei kalbant apie šią konkrečią situaciją, apie tas kankinimo, dauginimo fermas, tai iš jų į „Nuaro“ įvairius padalinius pateko 155 gyvūnai“, – pasakoja J. Gustaitienė.
Atskleidus nelegalias daugyklas įvairiuose Lietuvos miestuose, kone visos prieglaudos staiga pasipildė dešimtimis naujų globotinių – joms trūksta ir įvairių priemonių: paklotėlių, gultų, ėdalo, švaros reikmenų. Žmonės suskubo aukoti daiktus. Kai kurios kalytės vos atvežtos atsivedė mažylių, tad jiems reikia ypatingos priežiūros. Šiandien premjeras prakalbo, kad bus sprendžiama, kaip padėti šioms įstaigoms.
„Tai yra našta privačioms iniciatyvoms, nes reikia ir maitinti, ir rūpintis“, – teigia Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Vėl kalbama ir apie visuotinį gyvūnų ženklinimą. Prieš kelerius metus ši idėja sukritikuota dėl per didelės naštos gyventojams.
„Kažkada buvo iniciatyva įvesti čipus, čipuoti gyvūnus, matyt, prie to reikia grįžti. Tik, aišku, tai neturėtų būti našta gyventojams. Matyt, valstybė turėtų rasti lėšų ir tokiu būdu paženklinti gyvūnus“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Policija dėl žiauraus elgesio su gyvūnais vien rugsėjį jau pradėjo 6 ikiteisminius tyrimus.
