Visa Lietuva jau lygiai mėnesį gyvena karantine dėl koronaviruso. Ir nors karantino sąlygos bent verslui šiek tiek švelnėja, karantinas tęsiasi, nes bijoma, kad koronaviruso atvejų skaičius ir vėl gali šoktelėti į viršų.
Trečiadienį Lietuvoje buvo ištirta rekordiškai daug ėminių dėl koronaviruso – 3860. Per vakar dieną laboratorijose nustatyti 37 koronaviruso atvejai, tad situacija kol kas išlieka stabili. Pasak Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, šiuo metu gydymo įstaigose guli 133 infekuoti pacientai ir keliolika jų itin sunkūs.
„14 jų reanimacijoje, 9 iš jų reikalingas dirbtinis plaučių ventiliavimas. Dar 31 pacientas yra ne reanimacijoje, bet su teikiamu papildomu deguonimi“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Šiuo metu koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje siekia 1128. Bendra atvejų kreivė po vakar šiek tiek pakilo į viršų, mat buvo nustatyti šešiolika koronaviruso atvejų daugiau nei antradienį.
Pradėjus švelninti karantino sąlygas verslui, sveikatos apsaugos ministerija skelbia naujas rekomendacijas. Nuo šiol į parduotuves bus galima atvykti ne daugiau kaip dviejų žmonių grupėmis. Taip pat rekomenduojama matuoti visų pirkėjų temperatūrą prie įėjimo į parduotuves ar kitas paslaugų tiekimo vietas.
„Dėl temperatūros matavimo yra rekomenduota visų paslaugų gavėjų ar pirkėjų temperatūrą. Nustačius didesnę nei 37,2 laipsniai, rekomenduojama neįleisti“, – pasakoja vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė.
Tiesa, pasirodė naujausios mokslininkų išvados ir dėl greitųjų testų. Sveikatos apsaugos ministerija jų kovo pabaigoje nupirko net pusę milijono.
Tačiau jau dabar mokslininkai tikina, kad „ekspres“ testų rezultatai gali suklaidinti ir pacientus, ir gydytojus. Jų nuomone, greitieji testai galėtų būti naudojami tik patikrinimui, ar žmogus yra sirgęs koronavirusine infekcija, ar ne.
Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorės Aurelijos Žvirblienės, ūmios ligos diagnozei tokie testai nėra tinkami – jie neparodo, ar esamuoju momentu žmogus serga koronavirusu.
„Iš greitojo testo to pasakyti negalima, nes testas parodo antikūnų buvimą. Ir gali būti taip, kad antikūnai dar nespėjo susidaryti, jiems susidaryti reikia tam tikro laiko, bent kelių dienų. O gali būti taip, kad žmogus tik porą dienų turi tą virusinę infekciją“, – teigia profesorė Aurelija Žvirblienė.
Apie 200 greitųjų testų įsigijo ir Nacionalinio vėžio institutas. Pasak instituto laikinosios vadovės, nors ankstyvai diagnostikai tokie testai nėra tinkami, juos galima naudoti kartu su laboratoriniu koronaviruso tyrimu.
„Mūsų ligoninėje, kur onkologiniai pacientai po operacinių komplikacijų tikrai gali sukarščiuoti dėl savo ligos, onkologinės ligos, tai toks testas (gali – red. past.) preliminariai patikrinti per 15 minučių, atsakymą pateikti, jisai leidžia ir komandai pasiruošti, atitinkamai apsirengti. Na, bet, aišku, neigiamas testas ne visą laiką parodo, kad koronaviruso nėra organizme, toliau reikia atlikti genetinį testą“, – kalbėjo laikinoji instituto vadovė Sonata Jarmalaitė.
Pasak mokslininkų, tokie greitieji testai ypač pasitarnaus ateityje, kai bus tikrinama visuomenė, kiek ji turėjo kontaktų su virusu ir kiek žmonių įgijo imunitetą. Mat koronavirusu sergantys gali išvis nejausti jokių simptomų ir net neįtarti, kad serga šia infekcija.
Kol kas, pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, viena sudėtingiausių situacijų išlieka Marijampolėje, mat šioje ligoninėje yra didžiausias koronaviruso židinys iš gydymo įstaigų. Pasak sveikatos centro specialistų, čia nebėra medikų, kurie galėtų gydyti pacientus, mat dalis jų yra saviizolaicijoje.
