• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Į Lietuvos ežerus išleista paslaptingiausia laikoma žuvis – unguriai. Mokslininkai dar nežino, kiek ilgiausiai šios žuvys gyvena bei kodėl dauguma neršia tik išskirtinėje, krantų neturinčioje Sargaso jūroje. O neiškeliavę atsiduria ir ant lietuvių stalų. Tiesa, gan brangiais unguriais pasimėgauti gali ne kiekvienas.

Į Lietuvos ežerus išleista paslaptingiausia laikoma žuvis – unguriai. Mokslininkai dar nežino, kiek ilgiausiai šios žuvys gyvena bei kodėl dauguma neršia tik išskirtinėje, krantų neturinčioje Sargaso jūroje. O neiškeliavę atsiduria ir ant lietuvių stalų. Tiesa, gan brangiais unguriais pasimėgauti gali ne kiekvienas.

REKLAMA

Vandens telkinys netoli Klaipėdos yra vienas iš daugelio, kuriame laikinus namus netrukus ras net 5000 ungurių jauniklių. Juos dar visiškai mažus lietuviai nusipirko iš britų ir paleido į ežerą.

„Jie yra paaugę kažkiek. Nes pristato stiklinukų stadijoj. Jie visai būna mažyčiai, permatomi vos ne“, – sako žuvininkystės tarnybos atstovas Audrius Zaremba.

Maišai su unguriais paguldomi į vandenį. Jis maišuose šiltesnis nei ežere, tad specialistai nuolat matuoja abiejų temperatūra ir laukia kol ši bus vienoda, kad ungurių jaunikliai negautų šoko ir nenugaištų. O kai temperatūra suvienodėja unguriai valtimi keliauja į ežerą.

REKLAMA
REKLAMA

Žinoma, dalį paleistų ungurių suvalgys kitos žuvys. Tačiau specialistai sako, kad unguriai protingi ir sugeba gerai maskuotis. O užaugę jau patys tampą medžiotojais. Subrendę unguriai natūralių priešų neturi, tad gali užaugti ir penkių kilogramų svorio. Ypač mėgsta pūvančią mėsą.

REKLAMA

„Jie yra visaėdžiai. Jie ir dvėseliena minta. Žinoma, ir jei tas skenduolis jau papuvęs, tai galima jų ir ten surasti. Taip, taip, dvėseliena jie gali maitinti“, – aiškina A. Zaremba.

Ši žuvis labai paslaptinga ir iki galo neištirta. Kiek gali natūraliai išgyventi duomenys labai prieštaringi, specialistai sako, kad būtą sugautų ir keturiasdešimties metų amžiaus. Juolab, kad tai galima nustatyti prapjovus ungurio galvą. Tarsi iš nupjauto medžio rievių.

REKLAMA
REKLAMA

„Pjaunama yra tarp akių. Ten yra dvi kremzlės. Jos yra išimamos, padaromi preparatai ir pagal tas rieves mikroskopu žiūri kiek individui yra amžiaus“, – kalba A. Zaremba.

Dalyvaudami Europiniame projekte taip tarnybos atstovai visoje Lietuvoje į ežerus išleidžia beveik du milijonus ungurių jauniklių. Bendra jų kaina 264 000 eurų. Tiesa, ne visi vandens telkiniai tam skirti. Dauguma per penkerius metus subrendusių ungurių plaukia neršti į tą pačią jūrą. Kodėl būtent ten – dar vienas neįminta paslaptis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Vandens telkinys turi turėti susisiekimą, kad jie galėtų išmigruoti, nes jie neršiasi Sargaso jūroje. Ir kai ateina tas laikas, jie migruoja būtent ten“, – aiškina A. Zaremba.

Sargaso jūra taip pat išskirtinė – tai vienintelė jūra pasaulyje neturinti krantų, ji yra Atlanto vandenyne, netoli Šiaurės Amerikos žemyno. Žinoma, ne visi unguriai sugeba tokį kelią įveikti. Kai kurie pasiklysta ir lieka ežeruose ar Kuršių mariose. O čia jau į juos kimba meškeriotojai bei žvejai.

REKLAMA

Žvejys mėgėjas gali sugauti ne daugiau kaip tris vienetus ungurių. Taip pat ungurius gaudo Kuršių mariose žvejai verslininkai. Sugauti unguriai turi būti sužymėti žvejybos žurnaluose. Žvejam verslininkams nėra limituojama“, – teigia aplinkosaugininkas Mindaugas Salys.

Tiesa, dabar žuvies turgavietėje Klaipėdoje ungurių nėra. Prekeivės sako, kad šviežių, Lietuvoje sugautų, sulaukia tik vasaros pradžioje. Kilogramas pernai kainavo 26 eurus.

REKLAMA

„Būna ir mažesnių, bet būna stori, gražūs. Tikrai malonu pažiūrėti, net gyvus atveža“, – pasakoja Klaipėdos žuvies turgaus prekeivė Tamara.

Kadangi verslininkai sako, kad iš Kinijos ar Lenkijos žuvies fermų ungurių neimportuoja, dabar Klaipėdos žuvies turguje yra tik šaldytos file. Toks gabaliukas kainuoja 12 eurų.

Ir vis tik, apie šią delikatesinę, tačiau brangią žuvį, dalis tautiečių gali tik pasvajoti:

„Labai beprotiškos kainos. Nusipirkti, tas pats, kas pinigus suvalgyti. – O bent skanūs? Ne pinigai, unguriai. – Nesu pirkus senokai, prieš metus kokius, bet tada buvo skanūs. Nepirkau, vaišino. – Kai vaišina, visada skaniau. – Ne, todėl, kad pats pagavo, pats išsirūkė. Tai žinojau, ką valgiau. Buvo skanu. Labai skani žuvis, tik neįkandama, tik labai didelėms šventėm.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Skanu. – Brangu? – Neturi pinigų ir neperki, jei turi – gali pirkti.“

„Ne mano kišenei tokie.“

O tai, jog unguriai tikras delikatesas išduoda ir kelios legendos. Sakoma, kad jei vestuves švenčiantis čigonas ant stalo nepatiekia iš ungurių jauniklių pagaminto torto, bendruomenė jį laiko skurdžiumi. O štai laukiniais devyniasdešimtaisiais brakonieriai ir pasaulio atstovai net ginkluoti automatais saugodavo neva jiems priklausančius ežerus, kad konkuruojanti gauja ungurių čia neišgaudytų. Sako, net susišaudymų dėl šių žuvų būta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų