Savo tėvynės vėliavą ant K2 viršūnės kelia alpinistas Saulius Damulevičius ir tampa pirmuoju lietuviu, įkopusiu į „kalnu–žudiku“ vadinamą antrą aukščiausią, 8 kilometrų 611 metrų, viršukalnę pasaulyje: „Trispalvė pirmoji ant K2 viršūnės, Karakorumų kalnuose. Tėvynės labui, Slava Ukraini. Ačiū visiems už palaikymą. Pažiūrėkit, kaip čia gražu.“
„Žiūrėdamas pagal GPS‘ą ir panašiai, aš tikėjausi, kad viršūnė šiek tiek toliau ir man taip gavosi, kad aš lipu lipu ir staiga taip už kampo, praktiškai už pusnies pamatau, kad opa, jau daugiau nėra, kur lipti“, – pasakoja S. Damulevičius.
Kopimas į K2 viršukalnę Karakorumų kalnuose Pakistane su nusileidimu užtruko 7 dienas. „Viršūnės diena“, anot alpinisto, truko beveik 22 valandas prieš tai miegojus vos kelias. O Sauliaus laimėjimą dar labiau vainikuoja tai, kad į viršukalnę jis įkopė nenaudodamas papildomo deguonies, nesinaudojo nei aukštuminių gidų, nei nešikų pagalba.
„Tokiuose aukščiuose visą laiką yra tas pavojus, kad organizmas gali, na, tiesiog išsijungti. Pavadinkime taip. Dėl deguonies trūkumo tiesiog atsisako organizmo pagrindinės funkcijos ir ten, tada arba vaistais, arba turi ieškoti kažkokios pagalbos, kad tai padaryti. O praktiškai to tikėtis, kad tau kažkas padės, yra neįmanoma, nes visi ten, kaip sakyti, yra pakankamai leisgyviai“, – kalba S. Damulevičius.
Anot Lietuvos alpinizmo asociacijos atstovų, tai, kad Saulius įveikė K2, yra istorinis įvykis, kurį galima palyginti su Vlado Vitkausko, pirmojo lietuvio, įkopusio į Everestą 93-iaisiais, pasiekimu.
„Saulius įkopė be deguonies papildomo. Tai yra tikrai super super didelis pasiekimas. Tarkim, visi kiti, kurie lipa į Everestą iš lietuvių, kurių yra šiai dienai 8 žmonės. Jie visi naudojo papildomą deguonį. Tai Sauliaus įkopimas be papildomo deguonies tikrai vat iš to sportinio pasiekimo labai didelis ir taip, tai yra tokiam lygy kaip aukštuminio alpinizmo didžiausias pasiekimas Lietuvos alpinizmo istorijoje“, – teigia Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidiumo narys Marius Pulkauninkas.
Tiesa, Sauliaus Damulevičiaus kelyje į K2 netrūko ir tragiškų įvykių. Kopiant jo akyse žuvo žmogus. Alpinistą tai labai sukrėtė – prieš tai to matyti neteko.
„Aš tiesiog mačiau kaip per kuluarą, reiškia labai stačiu snieginiu šlaitu krenta žmogus. Pradžioje maniau, kad akmuo, galbūt gal kuprinė, nes tokių dalykų pasitaiko. Kai tą pamačiau, buvo labai daug pasvarstymų ir gi pačiam, kiek čia tos rizikos prisiimti, bet supratau realiai, kad K2 yra K2. Ne veltui 100 žmonių ten jau padėjo galvas, nes šiais metais šį sezoną 3 irgi žuvo“, – sako S. Damulevičius.
Alpinistas sako, kad žinojo, kad K2 viršukalnę pasieks, bet nežinojo, ar nuo jos nusileis. Besileidžiant jį su kolega užklupo pūga, matyti, kas vyksta apačioje, galėjo vos 50 metrų. Snigo tiek, kad atsidarius palapinę ji per 15 minučių prisipildydavo sniego. Netrūko ir akmenų griūčių.
„Ten eina tokie, kaip mes vadinam, čimodanai. Jie sukasi su tokiu netgi didžiuliu garsu eina. Mes lėktuvais juos vadindavom, nes jie taip kaip krenta, jie taip vrrrr sukasi. Ir jau iš karto jauti, girdi tą dalyką ir žiūri, kad į tave nepataikytų, nes jeigu užkabins, gali labai greitai nuplėšti kažką tais. Ta prasme, ne smūgis, o eina jau kaip peilis jis“, – kalba S. Damulevičius.
K2 techniškai viena sudėtingiausių viršūnių pasaulyje. Pirmasis į Everestą įkopęs Vladas Vitkauskas Sauliaus Damulevičiaus pasiekimą vertina kaip ypatingą.
„Aš 29 metus laukiau savo įkopimo į Everestą. Ir mačiau, kad kažkas tai galvojo, mačiau, kad kažkas tai labai norėjo, bet nei vieno kito tinkamesnio kaip Saulius iki šiol nebuvo. Ir ne tik Lietuvos tas toks įkopimas“, – sako alpinistas Vladas Vitkauskas.
Šioje ekspedicijoje Damulevičius pasiekė ir kito aštuoniatūkstantininko – Brod Piko – viršūnę ir tapo pirmuoju lietuviu, kuris per sezoną užkopė į du aštuoniatūkstantininkus, ir 15-u istorijoje, kuris pasiekė Brod Piko ir K2 viršūnes per tą patį sezoną, nenaudodamas papildomo deguonies ir neprašydamas aukštuminių gidų bei nešikų pagalbos.
Ypatingas, ekstremalus buvo ne tik Damulevičiaus žygis į K2, bet ir persikėlimas per kalnų upę. Medinėje dėžėje, pakabintoje ant lyno, alpinistas kėlėsi į kitą krantą.