Negana to, jau nuo gegužės sumažės galimybės statytis namus ūkio būdu. O Vilniuje vienas gyventojas jau ruošiasi teisme kovoti prieš stambų daugiabučių statytoją, kad atgautų savo butus, kurių neteko atsisakęs primokėti esą dėl infliacijos reikalaujamą kone šimtatūkstantinę priemoką.
„Skirtumas per abu butus, ką prašė „Omberg“ primokėti – virš 80 tūkst. eurų. Tai ženkli suma, statybos kaštai tikrai tiek nebrango“, – sako advokatas Tomas Narkus.
Vyras piktinasi stambiu daugiabučių statytoju „Omberg“, pardavinėjusiu butus daugiabutyje, pavadinimu „Skylum“, Vilniuje, aplink kurį dar zuja statybininkai. Dviejų rezervuotų butų už 200 tūkst. eurų sutartą kainą ten netekęs gyventojas priverstas ruoštis teismui.
Tikindamas, kad viename bute ketinęs apsigyventi pats, o kitame įkurdinti pagyvenusį tėvą, lietuvis nesutiko primokėti 85 tūkst. eurų, kurių statytojas „Omberg“ ėmė reikalauti praėjus metams nuo preliminarios sutarties pasirašymo, kai statybos ir nekilnojamasis turtas Lietuvoje išbrango. Negavęs reikalaujamos priemokos, statytojas sandorį nutraukė viso labo grąžinęs nuvertėjusį apie 20 tūkst. eurų avansą.
„Buvo gautas raštas, kad „Omberg“ siūlo pakelti butų kainą 40–45 proc. peržiūrėti sutarties sąlygas, antraip negalės vykdyti preliminarių sutarčių įsipareigojimo pasirašyti pagrindines sutartis“, – kalba T. Narkus.
Butų netekęs lietuvis neketina nusileisti ir per teismą ruošiasi atgauti butus už tokią kainą, kurią suderėjo preliminarioje sutartyje. Statytojas tvirtina, kad privačių pirkėjų, kurie rezervavo po 1 butą, neskriaudė ir pardavė butus už pradinę kainą. Tačiau pastarąjį klientą laiko verslininku, kuris, išaugus turto vertei, gaus didelę naudą, tad esą turėtų prisiimti bent dalį išaugusių statybos kaštų.
„Jis rezervuoja po keletą butų jau trečiame mūsų projekte. Turime ilgamečius santykius su juo, šiame projekte jis rezervavo 2 butus ir jį laikome verslo klientu. Viena verslo grandis neturėtų prisiimti viso nuostolio dėl pasikeitusių aplinkybių. Teisinga grįžti mums pas verslo klientus, kurie įsigijo butus perpardavimui arba nuomai ir siūlyti naują kainą. Tą ir padarėme“, – tvirtina „Omberg“ atstovė Dalia Andrulionienė.
Viešumoje pasirodant vis daugiau pranešimų apie iš brėžinių butus pirkusius ir nukentėjusius gyventojus, Seimas praėjusių metų pabaigoje pakeitė statybos įstatymą ir nustatė, kad nuo kitų metų butus ir kitas gyvenamąsias patalpas nusprendę pirkti žmonės pirkimo sutartis pas notarą galės registruoti tik tuomet, kai statybos pagal projektą bus baigtos 100 proc., o ne 85 proc., kaip dabar.
Nekilnojamojo turto vystytojai jau skambina pavojaus varpais, esą tai reikš, jog bus nebegalimi būsto pirkimai su daline apdaila, dėl ko būstai dar labiau brangs – po kokius 500 eurų už kvadratinį metrą.
„Iki šiol viską galėjo pasidaryti žmogus individualiai nuo tam tikro baigtumo lygmens. Gal norėdamas individualiai pasidaryti, išsispręsti dizainą išskirtinį, dabar jis tos galimybės neteks. Atėjęs į butą, turės tipinį baigtumą, tikėtina, jam reikės mesti kriauklę, klozetą, elektros sistemas perprojektuoti, išlupti laidus, savo susijungti ir panašiai“, – teigia nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Sunerimo ir gyventojai, kad norėdami nusipirkti butą ar namą, nebegalės patys jo įsirengti pagal savo skonį ir galimybes, o privalės tenkintis statytojo darbininkų atlikta apdaila ir dar už ją susimokėti tiek, kiek prašys statybininkas:
„Aš noriu savo būstą įsirengti pati, kokios noriu sienų, langų spalvos, durų ir t.t. Nesutinku su tuo, noriu įsirengti pati.“
„Nesąmonė, kiekvienas pagal save turi pasidaryti.“
„Duot žmogui reikia, kad rinktųsi, viskas, pasirinkti pagal pinigus, skonį.“
„Reikia pinigų turėti su apdaila nupirkti.“
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tvirtina, esą keičiant Statybos įstatymą turėjo kitokį tikslą – kad būsto pirkėjams netektų patiems įsirenginėti bendro naudojimo patalpų ir inžinerinių tinklų, vandentiekio, kanalizacijos.
„Reikia, kad statybininkas, vystytojas neapgautų. Gyventojas neturi praskolinti gyvenimo, įklimpti su uodegomis, neteisėtais leidimais, negautais leidimais. Pirkėją reikia apsaugoti, nes praskolinami gyvenimai. Gyventojai po to klausia valstybės, kodėl leido nepriduotus tinklus, neteisėtus leidimus ir išsisukti statybininkams, vystytojams“, – kalba S. Gentvilas.
Sulaukę statytojų ir gyventojų pasipiktinimo, Aplinkos ministerijos valdininkai jau žada baigtumo reikalavimus tikslinti.
„Tikrai reikia patikslinti, kalbame, kad daugiabučiuose ir dabar leidžiama dalinė apdaila, gyventojas gali įsigyti būstą, kuriame padaryti bendrieji darbai. Tačiau kaip jam patinka, kokios nori vidinės apdailos, pats sprendžia“, – teigia aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė.
Keisdamas statybos įstatymą, Seimas sugriežtino reikalavimus ne tik dalinei apdailai, bet ir statyboms ūkio būdu. Seimūnai nusprendė, kad nuo gegužės pradžios gyventojai turės teisę gyvenamuosius namus ūkio būdu statydintis tik iki 300 kvadratinių metrų ploto. Esą dėl statybų saugumo didesniems jau turės samdytis akredituotas įmones.
