Kol vieni specialistai prognozuoja, kad lietuviškos daržovės daugiau brangti negali dėl mažesnių kainų užsienio rinkose, kiti vis dėlto spėlioja, kad sausra, kaip priežastimi kainoms kelti, gali pasinaudoti prekybininkai.
Vilnietis Marijonas niekaip neatsistebi daržovių kainomis. Vyras aiškina, kad 20 metų lankosi toje pačioje parduotuvėje ir neatsimena, kada paskutinį kartą vasaros viduryje matė pomidorus, pardavinėjamus po 4 eurus.
„Labai brangūs. Jūs pažiūrėkit pomidorai kokie, kaina kokia. Toks laikas, tokie brangūs pomidorai“, – nuogąstauja pirkėjas.
Daugelis kalbintų vilniečių taip pat pastebi išaugusias kainas.
„Varškės sūreliai pabrangę. Kažkada jie kainavo 20, 30 centų, tai dabar jau turbūt dvigubai", – teigia pašnekovas.
Kitas kalbintas pirkėjas irgi išreiškė nepasitenkinimą padidėjusiomis produktų kainomis ir pastebi, kad tai galėjo lemti kylantys atlyginimai.
„Labai brangu, gal čia dėl to, kad kelia atlyginimus, bet mums, pensininkams, tai tikrai pasakyčiau, kad per brangios“, – mano pirkėjas.
Visgi, ne visi pirkėjai išreiškia nepasitenkinimą kainų augimu, todėl dalis skųstis neketina.
„Kad kažkas tai pabrangsta, aš didelės bėdos čia nematau“, – sako vilnietis.
Su tuo sutinka ir dar vienas pašnekovas, neįžvelgiantis didelių problemų dėl kainų augimo.
„Kad ir verkia pensininkai, pragyventi galima“, – pastebi pirkėjas.
Akivaizdus kainų skirtumas
Internetinio puslapio produktukainos.lt duomenimis, šios ir praėjusios vasaros maisto kainos gerokai skiriasi. Pernai tuo pačiu metu svogūnų kilogramas vidutiniškai kainavo 26 euro centus, dabar beveik eurą. Seno derliaus bulvių kaina patrigubėjo, nuo 23 euro centų šoko iki 69, o burokėlių nuo 37 iki 83 euro centų už kilogramą.
Mėsos kategorijoje labiausiai per metus pabrango vasarą ypač populiari kiauliena. Sprandinės kilogramo kaina vidutiniškai šoktelėjo pusantro euro į viršų, kumpio 70, nugarinės – 80 centų.
Dalis produktų, artėjant rudeniui, gali brangti ir toliau. Manoma, kad kiaulienos kainas į dar didesnes aukštumas iškels Kinijoje siaučiantis kiaulių maras, kadangi pastarieji yra priversti pirkti kiaulieną Europoje, dėl to produkcijos kaina rinkoje sparčiai kyla.
„Dėl kiaulių maro yra išskerdžiama labai daug kiaulių. Virš šimto milijonų, netgi didesni skaičiai. Kinijoje yra labai didelė paklausa ir tai lemia, kad kitos šalys, kurios išveža kiaulieną, taip pat ir Europos Sąjunga, jos vis daugiau eksportuoja“, – pastebi mėsos perdirbėjų asociacijos atstovas Egidijus Mackevičius.
Su tuo sutinka ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.
„Pagrindinė priežastis – kiaulių maras. Kuomet žymiai sumažėjo pasiūla ir netgi buvo tokia grėsmė, kad įmonės nustos tiekti kiaulieną, tai galėjo grėsti tuščiomis lentynomis parduotuvėse, ypač šiuo metu – šašlykų sezonu“, – teigia prekybininkų atstovė R. Vainienė.
Gali išaugti daržovių ir pieno produktų kainos
Daržovių ateitis taip pat skęsta nežinioje. Sausros vėl nepagailėjo Lietuvos ūkininkų. Vasarinių pasėlių derlius, manoma, sumažės dviem penktadaliais; kviečių, rugių, grikių perpus, rapsų – dviem trečdaliais. Anot Žemės ūkio ministro, kainos šiuo metu stabilizavosi, tačiau esą greitu metu gali augti ne tik daržovių, bet ir pieno produktų kainos.
„Šiandien pieno kainos nekyla, jos yra stabilios ir galbūt su šiokia tokia mažėjimo tendencija, liūdna, bet tai supirkimo kainai atsiliepia ženkliai. Sūrio kaina mažėja, kiaušinių, daržovių kainos nekyla. Tačiau natūralu, kad mažėjant pasiūlai ta kaina turėtų eiti aukštyn“, – mano Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
Baiminamasi, kad ministro prognozės išsipildys su kaupu. Kai dėl sausros brangsta lietuviškos daržovės, tam tikrais atvejais pigesnių galima rasti užsienyje. Tačiau, anot Žemės ūkio rūmų, prekybininkai, prisidengdami sausra, gali kelti ne tik lietuviškų, bet ir užsienietiškų daržovių kainas.
„Gali būti ekonominių žaidimų, kai pas mus lokalioje rinkoje kainos šiek tiek išaugs, nors užsienyje tos kainos nekils tiek daug, bet marketingo tinklai, matydami tam tikrą monopolį ir sąlygas, jie gali iš to sukaupti didesnį pelną“, – teigia Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Tuo metu Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjai viliasi, kad pigesnės daržovės iš užsienio neleis brangti sausros nualintam lietuviškam derliui.
„Mes irgi prekiausime tomis pasaulinėmis kainomis, nes mes kainų didinti, kaip maža šalis, negalim, niekas iš mūsų nepirks“, – sako Agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas Albertas Gapšys.
Specialistai priduria, kad maisto kainas į viršų kelia ne tik sausros, liūtys ar maras, bet ir augantys darbuotojų atlyginimai.
