Kontrabandininkų išmonei ribų nėra. Muitinės pareigūnai nufilmavo, kad Kybartų kelio postą bandęs kirsti Rusijos pilietis deklaravo, kad gabena tik tamprios pakavimo plėvelės ritinius. Tačiau vilkiką peršvietus rentgenu paaiškėjo, kad po plėvele slepiasi kone 700 tūkstančių pakelių cigarečių, kurių vertė viršija du milijonus eurų.
Pasiūlos nebūtų, jei nebūtų paklausos. Neatsilieka ir nelegalaus alkoholio prekeiviai. Policijos vaizdai iš Kauno rajono rodo, kad dėžėse sukrauti būsimiems klientams paruošti 11 tūkstančių degtinės butelių be banderolių. Šio turto vertė rinkoje – per 120 tūkstančių eurų. Vadinamuosius šešėlio „taškus“ internete registruojančios iniciatyvos vadovas tikina, kad „juodųjų dėmių“, apie kurias praneša patys gyventojai, tik daugėja.
„Dar metai nesibaigė, o jau yra 160 naujų „taškų“. Bendras skaičius yra 2500. Policija maždaug trečdalį prižiūri arba uždarė“, – sako asociacijos vadovas Kęstutis Kupšys.
Atlikti tuščių pakelių tyrimai rodo, kad kas penkta Lietuvoje surūkoma cigaretė yra kontrabandinė. Kęstutis Kupšys tvirtina, kad šešėlio mastai nebemažėja jau ketverius metus – nuo tada, kai ženkliai pakelti akcizai:
„Maždaug apie 2015-2016 m. pastebėjom tendenciją, kad tai nebeveikia. Nors ekonomika atsigauna, žmonės daugiau uždirba, bet šešėlinės ekonomikos lygis išlieka toks pat aukštas.“
Nuo 2015 metų sausio akcizai pusės litro degtinės buteliui palaipsniui kilo maždaug pusantro euro ir kitų metų kovą vieno butelio kainoje akcizai jau sudarys daugiau kaip keturis eurus. O štai kaip brangsta ir akcizas cigaretėms – nuo pusantro euro 2015-aisiais iki dviejų eurų 30 centų, kurie suplanuoti 2021-aisiais.
„Apie penktadalį pakelio kainos sudaro mokesčiai. Kadangi Lietuva yra ES pasienio valstybė, mums tie pardavimo kanalai iš Baltarusijos ar kitų trečiųjų šalių yra artimi ir veikia rimta paskata tas cigaretes įvežti kontrabandiniais keliais“, – pasakoja analitikė Ieva Valeškaitė.
Analitikai skaičiuoja, kad akcizai alkoholiui ir tabakui per ketverius metus augo netgi daugiau nei atlyginimai. Tiesa, dalis kitų tyrimų rodo, kad alkoholio vartojimo mastas šalyje mažėja, visgi iš dalies tai vertinama ne kaip kovos su šešėliu rezultatas, o tiesiog mada sveikiau maitintis ir atsisakyti žalingų įpročių. Nors, kaip yra iš tikrųjų, niekas įvertinti negali.
„Reikia ne šiaip paimti ir bukai pakelti akcizus, užbranginti legalias prekes. Reikia pažiūrėti, kaip žmones apskritai patraukti nuo vartojimo, kaip atpratinti ir nesinaudoti vien kainų priemone“, – teigia asociacijos vadovas Kęstutis Kupšys.
Vis dėlto analitikų argumentai „valstiečių“ Vyriausybės neįtikina.
„Kai tai susiję su kontrabanda, yra tam tikras „prisisotinimo“ lygis, iki kiek tas šešėlis traukiasi. Manau, kad reikia remtis oficialių institucijų paskaičiavimais, konkrečiais tyrimais, o jie nerodo, kad tendencija būtų pasikeitusi“, – kalbėjo ministras Vilius Šapoka.
Analitikų įžvalgas kritikuoja ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis: „Manau, kad daugelis komentarų susiję su tuo, kad alkoholio, tabako pramonė tiesiog nori mažesnių akcizų ir jie toliau pasakoja istorijas, koks yra baisus šešėlis.“
„Šešėlis traukiasi ir tuo turėtume pasidžiaugti, pasididžiuoti Lietuvos gyventojais, kad tolerancija šešėliui vis mažesnė ir mažesnė“, – sako V. Šapoka.
V. Šapoka tikina, kad pastaraisiais metais iš šešėlio pavyksta ištraukti po 200 milijonų eurų. Tačiau ir ekonomistai, ir pats Lietuvos bankas yra sakęs, kad nežinia, kiek šį rezultatą lemia valdžios kova su šešėliu, o kiek – paprasčiausias ekonomikos augimas. Beje, kai kurios apklausos rodo, kad tautiečių tolerancija šešėlinėms prekėms yra net labai didelė. Tai parodė Laisvosios rinkos instituto šiemet atliktas tyrimas.
„Patys gyventojai sako, kad, jeigu jų pajamos sumažėtų, pvz., įvykus ekonominei krizei, jie svarstytų ne tik patys vartoti alkoholį ar pirkti prekes ir paslaugas šešėlyje, bet net galvotų darbuotis tenai. Apie pusė gyventojų taip mano“, – pasakoja I. Valeškaitė.
Kaip atskleidžia tyrimai, geresnė padėtis yra nelegalaus darbo, neapskaitomų pajamų srityje – čia šešėlis išties nuosekliai mažėja.
