Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miestas, Kryžiokų gatvė. Pasak sodų bendrijos „Aras“ pirmininko Roberto Kuliešiaus, pas juos besikuriantys nauji sklypų savininkai ne visada noriai laikosi bendrijos nuostatų. Būna, kad kartais gatvės sąskaita prasiplatina savo sklypo ribas.
Be to, jei kyla teisinių konfliktų, juos spręsti be aiškių sodų bendrijos ribų tikrai sudėtinga. Tačiau, pasak pirmininko, dokumentų tvarkyti bendrija nesiveržia dėl pačios paprasčiausios priežasties – šio proceso kainos:
„Tai čia kainuotų va į vieną įrašyti – apie tris eurus. 2,9 gal. Nu, tai kaip mūsų 220 yra, tai jau apie 700. Plius visi aplinkinės ribos tie matavimai ir planelių padarymas. Mes gi randam tuos pinigus svarbesniems dalykams.“
Tačiau Robertas neslepia, kai kuriuos godesnius sodų bendrijų gyventojus pažaboti būtų tikrai neprošal:
„Anksčiau žmonės pasistatė namą, nu, labai sugundė ta elektros linija, nu, ir, matot, kiek išlindę, 1,5 m išlindę. Tai jeigu gatvė vat tokio būtų pločio, pagal tai kaip jis teisingai pasistatęs, būtų normali gatvė."
Mat būtent dėl iš sklypų ribų išlendančių tvorų ar augalijos, daugelis sodų bendrijos gatvių per siauros automobiliams prasilenkti, nesaugu vaikščioti pėstiesiems, ypač vaikams.
Be to, kol tokia padėtis – neįmanoma tikėtis ir viešojo transporto atokesnėse sodų bendrijos vietose. Tiksliai nustatytos sodų bendrijos ribos galimai šias problemas išspręstų.
„Tie, kas atitvėrė savo sklypus neteisėtai arba tiesiog, vat per tuos matavimus tikslino ir didino savo tą sklypo ribą, galėtų tiesiog gražinti ir tada didėtų kai kuriose vietose. Tada kai kuriose vietovėse mes galėtumėm paleisti net ir viešąjį transportą“, – teigia Balsių seniūnaitė Ana Jenkinienė.
Kol kas iš virš 1 800 sodų bendrijų savo ribas apsibrėžė tik 29 sodo bendrijos. Tačiau Registrų centras ragina tai padaryti ir likusias.
„Eliminuojama problema būtent neteisingo žemės sklypų pamatavimo. Sodininkų bendrijos riba eliminuoja kaip ir tą galimybę paimt sodininkų bendrijos teritorijos dalį prie kažkokio tai kito žemės sklypo pamatuojant“, – pasakoja Registrų centro atstovas Kazys Maksvytis.
Pasak Registrų centro atstovo, kiekvienos sodų bendrijos atvejis – individualus. Todėl, kokių veiksmų imtis, paaiškės tik įsivertinus turimus dokumentus.
„Gali būt taip, kad kažkada jie savo sodininkų bendrijos ribą yra pamatavę, turi parengtus planus ir paprasčiausiai belieka nueiti į teritorinį žemėtvarkos skyrių. Jeigu jie to plano neturi, tokiu atveju turėtų kreiptis į matininką. Matininkas pamatuotų ribas arba tas ribas nustatytų kartografine informacija“, – kalbėjo K. Maksvytis.
Registrų centro atstovas teigia, kad aiškiai apibrėžtos sodininkų bendrijos ribos padėtų savivaldybėms jose plėtoti infrastruktūrą – 50 procentų prisidėti prie sodų bendrijos kelių atnaujinimo išlaidų, rūpintis išvežamomis šiukšlėmis ir gatvių apšvietimu. Tačiau, pasirodo, apsibrėžti sodų bendrijos ribas – nėra taip paprasta. Sodų bendrijos „Elfa" pirmininkė Violeta Skripskienė tikina – iškilus keliems teisiniams nesutarimams jie šio proceso ėmėsi prieš keletą metų, tačiau iki šiandien institucijoms jų teikiami ir nuolat taisomi dokumentai niekaip neįtinka.
„Pradėjom žygius prieš du metus, bet vis dar plano neturim. Tai nes kiek su matininkais teko mūsų bendrauti, tai vieną kartą nunešus, pasakoma, kad problemos vienoj vietoj. Patvarkius jas, pasakoma, kad problemos yra kitoj vietoj. Čia iš tikrųjų turime su NŽT problemų“, – sako „Elfa“ pirmininkė Violeta Skripskienė.
Nacionalinė žemės tarnyba įvertinusi sodų bendrijos „Elfa“ dokumentus juos nusiuntė į savivaldybę. Iš ten jie buvo parsiųsti atgal į nacionalinę žemės tarnybą. Tad nors ir sumokėjus 1800 eurų matininkams už teritorijos projekto parengimą ir išmatavimą – garantijos, kad registrų centrą minėti dokumentai pasieks, kol kas nėra.
