Kauno mobiliame testavimo punkte – tikras konvejeris. Milžiniška automobilių eilė nusidriekė net iki Kleboniškio miško. Žmonės sako, kad norint užsiregistruoti testui, jo tenka laukti pusantros paros:
„Tiesiog draugas susirgo, tai aš profilaktiškai, kad neičiau į darbą ir kad saugiau būtų.“
„Tiesiog pasijuto simptomai. Nebijau, o įsivaizduoju, kad yra liga.“
Situacija čia įtempta. Pernai, metų pabaigoje, Kauno testavimo punktas sulaukdavo 800 žmonių per dieną. Dabar čia testuojasi apie 2 tūkstančiai simptomus turinčių asmenų.
„Kiekvieną dieną atsižvelgiame į situaciją, besitestuojančių kiekį, planuosime ir palapinių kiekį padidinti“, – teigia testavimo punkto koordinatorius Lukas Pavlavičius.
O Lietuva jau fiksuoja dar nematytą naujų koronaviruso atvejų šuolį – per antradienio dieną nustatyti 4635 nauji COVID-19 atvejai.
Nors susirgusiųjų skaičius išties rekordinis, kol kas sunkūs pacientai ligoninių neužplūdo. Reanimacijoje dėl gyvybės, antradienio duomenimis, kovojo 85 koronavirusu užsikrėtę žmonės. Biomedicinos mokslų daktaras, imunologas Adas Darinskas tvirtina, kad omikron atmaina esą nėra tokia grėsminga ir ilgainiui ji uždominuos.
„Tiesiog jis nedaro to darbo, kuris buvo numatytas. Kuo geriau plintantis virusas pakliūna į visuomenę, tuo jisai išstumia sunkiau plintantį virusą. Aš nieko neprigalvoju – tai grynas mokslas. Panašu, kad šitas omikronas – labai gerai plintantis ir klausimas, kaip greitai jis išstums kitas atmainas“, – teigia biomedicinos mokslų daktaras Adas Darinskas.
O sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tvirtina, kad omikron akivaizdoje reikia keisti strategiją – ir testavimo, ir galimybių paso, kurį vadina laikinu sprendimu.
„Galimybių pasas, jei pasižiūrėsime retrospektyviai, mes visada sakėme – yra laikina priemonė. Omikronas keičia ir testavimo strategiją ir politiką – visko gali būti ir su galimybių pasu“, – sako A. Dulkys.
Pasak ministro, pagrindinis dėmesys dabar nukreiptas į testavimo pajėgumus. Jei sergančiųjų skaičiai išaugs kartais, gali pritrūkti mobilių punktų ir laboratorijų pajėgumų. Todėl neva ir stabdomas reikalavimas vaikams nuo 12 iki 16 metų turėti galimybių pasą. Jis vėl įsigaliotų nuo kovo 1 dienos.
„Vaikų atžvilgiu PGR testų gavimas mobiliuose punktuose šiuo metu mums nėra prioritetas. Vaikams veikia daugybė kitų elementų – savikontrolė, testai namams kaupinių metodu“, – teigia A. Dulkys.
O tėvai piktinasi, kad tokie valdžios blaškymaisi dėl galimybių paso kelia chaosą:
„Sarmata žiūrėti, kas vyksta. Pirma nusprendžiame, surėkiame garsiai, o po to, kam aš priėmiau sprendimą?“
„Labai daug informacijos – ir teigiamos, ir neigiamos, visi pasimetę.“
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė skelbia, kad jau nuo šio penktadienio visi vaikai gaus antigeno testus, kuriais moksleiviai testuotis prieš grįžtant į mokyklą po savaitgalio. Tiesa, kas sukontroliuos, ar vaikai iš tiesų testuojasi, atsakymo nėra – valdžia kliausis tėvų sąmoningumu.
„Na, žinote, visko gyvenime turbūt nesukontroliuosi. Yra labai daug šioje situacijoje pasitikėjimo ir būtent omikron atmaina, kuri sparčiai plintanti, ką ji mums visiems sako, kad viskas yra mūsų rankose, todėl mes pasitikime tėvais“, – teigia J. Šiugždinienė.
Pasak vaistininkų, jau dabar greitųjų antigeno testų pardavimas palyginus su gruodžio pradžia šoktelėjo 2,5 karto. Pirkimai padidėjo ne tik prieš šventes, bet ir po jų.
„Padidėjimas pirkimo buvo prieš šventes ir tarpšventiniu laikotarpiu, o jisai nenuslūgo ir dabar. Tai turbūt žmonės serga, įtaria, kad serga ir pirkimas nenslūgsta“, – sako „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas.
Sveikatos apsaugos ministerija pažėrė dar naujienų – dabar siūlo atsisakyti ir dalies darbuotojų privalomo testavimo dėl koronaviruso. Privalomai testuotis turėtų tik sveikatos apsaugos ir socialines paslaugas teikiantys ir įstaigas aptarnaujantys darbuotojai.
