Maža to, Kreivys žada reikalauti iš Švedijos kompensacijų už brangiai nuperkamą elektrą, tačiau kada ir kokių sumų Lietuva gali tikėtis – esą sunku apskaičiuoti.
Pasiblaškiusi tarp „Perlas energijos“ ir „Ignitis“, panevėžietė Marija šiuo metu moka 20 eurų brangiau per mėnesį už elektrą nei tokiu metu pernai. O girdėdama perspėjimus, kad elektra kitais metais pabrangs dar labiau, jau dabar stengiasi jos naudoti kuo mažiau.
„Lemputes susidėjom, elektrinį virdulį keisim į paprastesnį, televizorių žiūrėsim vieną, nebe du, vakarosim viename kambaryje, ne dviejuose. Vertinu neigiamai, žmonių pajamos neauga, kalbėkim atvirai, prideda 5–15 proc., nieko nereiškia. Nekalbam apie maisto kainas, jau bloga šnekėti, mus gąsdina ir elektros kainos, vanduo drastiškai brangs, reikės galvoti, kiek jo išlašinti, praustis – nesiprausti“, – kalba panevėžietė Marija.
Energetikos ministras Dainius Kreivys užsimena, kad nuo Naujųjų metų elektra gyventojams gali kainuoti brangiau negu dabartiniai 24 centai už kilovatvalandę, nors prezidentas Gitanas Nausėda Seimui siūlo elektros kainas gyventojams įšaldyti dabartiniame 24 centų už kilovatvalandę lygyje.
„24 centai, sakykime taip… iki savaitės galo turi būti biudžeto pagrindiniai apmatai. Matysis, kokio lygio kompensacijos bus. Noriu pasakyti žmonėms, kad kompensacijos tikrai bus, žymios. Apie kainas 62 centų tikrai neverta kalbėti. Noriu visus nuraminti, savaitės gale turėsime konkrečius skaičius“, – teigia D. Kreivys.
Ministras mini 24, 26, 28 centus už kilovatvalandę, tad energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sako nenustebsiąs, jei vyriausybė pasiūlys gyventojams ne vieną, o kelis tarifus, priklausomai nuo suvartojamo elektros kiekio.
„Lietuva turės orientuotis į tą. Latviai panašiai padarė, iki 100 kWh suvartojimas 17–18 centų. Jie tą nustatė, estai turi geresnes priemones, apie 18–19 centų“, – kalba energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Energetikos ministras tvirtina besiruošiantis deryboms su Švedijos vyriausybe reikalauti kompensacijų už tai, kad lietuviai dabar iš Švedijos elektrą perka kone brangiausiai ES.
„Pradedam darbą, sutarėme, šiandien ryte turėjome pasitarimą. Turim susirinkti konkrečią informaciją, kiek pas save turime viršpelnių, kad juos galėtume pasiimti. Taip pasižiūrėsime, kokie srautai tikslūs iš Švedijos, įsivertinsime, kokie galėtų būti skaičiai. Kartu lygiagrečiai dirbsime su Europos Komisija, kad susėsti būtų galima visiems ir kalbėtis“, – tvirtina D. Kreivys.
Penktadienį bendrijos energetikos ministrai sutarė, kad daug elektros importuojančios šalys su ją parduodančiomis šalimis turės pasirašyti viršpelnių grąžinimo sutartis. Tačiau kiek iš tokios priemonės bus Lietuvai naudos, kokių ir kada pinigų sulauksime, tebėra neaišku.
„Šiandien įvertinti tiksliai sumas yra neįmanoma, nėra tiksliai aišku, kokie viršpelniai Švedijoj. Dalis pinigų iš tokių generatorių nepasiekia biržos, parduodama tiesioginiais sandoriais, tą dalį reikia įsivertinti. Viską susumavus, darbas, kuris laukia ateityje, yra didelis ir sudėtingas. Nėra, kad atėjau, paėmiau, padariau“, – sako D. Kreivys.
Kreivio atstatydinimo reikalavusi opozicija skeptiškai vertina ministro pažadus Lietuvai išsireikalauti kompensacijų už švedišką elektrą.
„Dvišalis susitarimas reiškia, reikės išsiaiškinti, kas yra viršpelniai, kaip apskaitomi, kas ketvirtį–metus? Duos kažką, neduos, užskaitas darys? Džiūgauti nematau pagrindo, kaip mokėjime dideles sąskaitas, taip ir toliau mokėsim. Arba kompensuosim savo pinigais per biudžetą“, – teigia Seimo socialdemokratų frakcijos pirmininkas Gintautas Paluckas.
Ir ekonomistas Tadas Povilauskas, dirbantis skandinaviško kapitalo banke, abejoja, ar Lietuvai pavyks iš Švedijos išsiderėti dideles sumas už elektros viršpelnius, beje atpigus dujoms ir elektra Lietuvoje rugsėjį jau buvo pigesnė ketvirtadaliu nei rugpjūtį.
„Švedijoj šiandien kaina 160 eurų už megavatvalandę. Atsinaujinančių –180 eurų. Jie nieko nesurinks, elektros kaina mažesnė. Lietuvoje – 300 eurų. Mums skirtumo nepadengs, nes Švedijoje kaina mažesnė nei 180 eurų. Jie patys nepasiims ir nieko mums neduos. Nereikia užsikelti lūkesčių didelių, gali nieko ir nebūti. Jei skirtumai tarp Švedijos 4 zonos ir mūsų išliks dideli, mes nieko beveik ir negausime“, – teigia T. Povilauskas.
Visgi eurokomisaras Virginijus Sinkevičius ragina neprarasti vilčių iš Švedijos sulaukti kompensacijų už brangiai nupirktą elektrą.
„Švedijos nebuvo jokios reakcijos, Komisijos pasiūlymas priimtas be rimtesnių pakeitimų“, – tvirtina V. Sinkevičius.
Eurokomisaras apeliuoja į Švedijos, kurioje esą beveik nėra skurdo, politikų sąžinę ir ragina pasidalinti viršpelniais su nepavydėtinoje situacijoje atsidūrusia Lietuva, kurioje energetinis skurdas yra vienas didžiausių visoje ES.
